Fotoreportažas iš Petro Mazūro parodos „Kai viltis tampa strategija“ galerijoje „Kairė–dešinė”

2015 m. spalio 21 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
_MG_3112

Spalio 6 d. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė–dešinė”  (Latako g. 3, Vilnius) duris atvėrė Petro Mazūro piešinių ir objektų paroda „Kai viltis tampa strategija“.

Vilniaus grafikos meno centras tęsia ilgametę piešinio parodų tradiciją, kuri suteikia progą pasižvalgyti po rečiau matomus menininkų kūrybos archyvus. Per kelerius metus galerijoje „Kairė–dešinė“ jau buvo eksponuotos Eugenijaus Antano Cukermano, Jono Algimanto Kuro, Vyganto Paukštės, Petro Repšio, Rimanto Sakalausko, Edmundo Saladžiaus, Algio Skačkausko, Leopoldo Surgailio, Vytauto Šerio, Marijos Teresės Rožanskaitės, Povilo Ričardo Vaitiekūno, Mikalojaus Povilo Vilučio, Vladislovo Žiliaus ir kitų autorių piešinių kolekcijos. 2015 m. pristatoma Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, skulptoriaus Petro Mazūro paroda, kurioje persipins piešiniai ir objektai.

Retas kuris nežino monumentalių ir kamerinių Petro Mazūro skulptūrų. Vieniems menininko kūryba asocijuojasi su garsiąja „Nike“ (1978) ar skulptūra „Žmogus (1986), kitiems – galbūt su medžiais, „išaugintais“ akmenyse. Parodoje „Kai viltis tampa strategija“ rodoma pirmykštė įgyvendintų ir neįgyvendintų projektų stadija – piešiniai, sukurti per keturis kūrybinės biografijos dešimtmečius.

Parodos struktūra chronologiškai atspindi tris kūrybos laikotarpius. 1974–1978 m. etapą reprezentuoja iškart po tarnybos sovietinėje armijoje kurti piešiniai, perteikiantys armijos kasdienybės realijas, ir eskizai marmurinėms, dolomitinėms bei medinėms skulptūroms, tarpe kurių – ir pirmoji bronzinė skulptūra „Žemė motina“ (1978). Pastaroji skulptūra žymi ir naują kūrybos etapą. Jį parodoje reprezentuoja eskizai bronzos, granito ir bazalto skulptūroms „Saulės laikrodis“ (1985), „Juoda moteris“ (1984) ir kt. 2001-ieji ženklina trečiojo kūrybos etapo pradžią. Šioje ekspozicijos dalyje rodomi įgyvendintų augalų instaliacijų eskizai ir dabartinio laikotarpio piešiniai.

Parodoje žiūrovams suteikiama galimybė susipažinti tiek su pašaliečio akiai nematoma kūrybinio proceso dalimi, tiek su neįgyvendintomis meninėmis idėjomis, kaip antai „Peizažas su klėties kolona pirmame plane“ (1976) – skulptūros projektu, įkvėptu naujos Vilnius–Kaunas autostrados.

Paroda veiks iki spalio 31 dienos.

_MG_3097 _MG_3098 _MG_3100 _MG_3101 _MG_3104 _MG_3108 _MG_3110 _MG_3111 _MG_3112 _MG_3115 _MG_3116 _MG_3118 _MG_3120 _MG_3129

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *