Fotoreportažas iš parodos „Tariami krantai“ Klaipėdos Kultūros fabrike

2014 m. lapkričio 27 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Tariami_krantai_012

Lapkričio 21 d.  Kultūros fabrike Klaipėdoje atidaryta paroda „Tariami krantai“, kurioje dalyvauja menininkai Arnas Anskaitis, Jurgita Remeikytė, Irma Stanaitytė, Laura Stasiulytė, Eglė Vagnoriūtė, Laura Zala. Parodą inicijavo dalyvaujantys menininkai, koordinavo Rasa Antanavičiūtė (Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija).

Paroda yra apie jūrą ir neapčiuopiamus jos kontūrus; apie vietą, kurioje gyvename ir kurios nepažįstame, apie ilgesį, meilę, jūros jausmą ir sprūstančią iš rankų prasmę. Parodoje pristatomuose kūriniuose į jūrą žvelgiama ne kaip į poilsio ar darbo zoną, o kaip į kolektyvinės vaizduotės ir atminties metaforą. Kaip gyvenimas prie jūros veikia mūsų vaizduotę, kalbą, jausmus? Kaip juose atsispindi? Kūrybinėmis refleksijomis menininkai brėžia horizonto liniją mentaliniame jūros peizaže – įsivaizduojamoje teritorijoje, susiejančioje vaizduotės ir tikrovės, praeities ir dabarties krantus.

Irmos šiuolaikinės ikonos ir rastas anoniminis meilės laiškas (jūrai?) apjungia tikras ir virtualias erdves, žmonių, jausmų ir žuvų žvejus. Lauros S. žiemos žūklės apeigos, sugretintos su Baltijos jūros dugno moksliniais tyrimais, atveria spragą, žiojinčią tarp to, kuo norime ir kuo esame priversti tikėti. Arno nubrėžta kranto linija veda mus aplink jūrą, bet atveda ne į pradžios tašką, o spirale į kažin kokią paralelinę erdvę. Irmos ir Jurgitos nesibaigianti kelionė atbulomis supina pastato erdvę į ilgą virvę, atplėšia ją nuo žemės paviršiaus ir išplukdo į atvirus vandenis. Lauros Z. mechaninė banga malšina ilgesį ir bando iš garso ląstelės atkurti jūrą, o Eglės užkonservuota klaipėdiečių atmintis primena apie slydimą paviršiumi ir už simbolių dažnai tvyrančią miglą.

Skirtingose Kultūros fabriko vietose įkurdinti kūriniai kviečia į kelionę: Lauros Z. „Bangos“ ir Arno „Ambasadoriai“ įsikūrė Kultūros fabriko rūsyje, Irmos „Laimikiai“ – I aukšto konferencijų salėje, Lauros S. „Dugnas“ ir Eglės Vagnoriūtės „Meridianas“ – IV aukšto erdvėje, o Irmos ir Jurgitos „Laivas“ pakilo į V aukštą.

Parodos lankymo laikas: darbo dienomis nuo 11 val. iki 17 val. ir vakarinių renginių metu, savaitgaliais nuo 16 val. iki 20 val.

Paroda veiks iki 2014 m. gruodžio 6 d.

Panorama2

Laura Stasiulytė, Dugnas (I dalis), 2014. 2 kanalų video instaliacija, 2×4:3, suskaitmeninta 8 mm nespalvota kino juosta, garsas, 21 min ir 3min, kilpos

Tariami_krantai_001

Arnas Anskaitis, Ambasadoriai, 2014. 9 naujausi ir gausiausi dvikalbiai Baltijos regiono valstybių žodynai, išdėlioti ratu ant apvalaus stalo  pagal pasaulio kryptis

Tariami_krantai_003

Arnas Anskaitis, Ambasadoriai, 2014.9 naujausi ir gausiausi dvikalbiai Baltijos regiono valstybių žodynai, išdėlioti ratu ant apvalaus stalo  pagal pasaulio kryptis

Tariami_krantai_095

Arnas Anskaitis, Ambasadoriai, 2014. 9 naujausi ir gausiausi dvikalbiai Baltijos regiono valstybių žodynai, išdėlioti ratu ant apvalaus stalo  pagal pasaulio kryptis

Tariami_krantai_008

Arnas Anskaitis, Ambasadoriai, 2014. 9 naujausi ir gausiausi dvikalbiai Baltijos regiono valstybių žodynai, išdėlioti ratu ant apvalaus stalo  pagal pasaulio kryptis

Baltijos jūra jungia ir skiria devynias, aplink ją išsidėsčiusias šalis: Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Rusiją, Suomiją, Švediją ir Vokietiją. Kas nutiktų, jei geopolitinį žemėlapį sujungtume su lingvistiniu? Pavyzdžiui, norėdami išversti nežinomą vokišką žodį į lietuvių kalbą, turėtumėte ieškoti vokiečių-lietuvių kalbų žodyno. Kita vertus, Vokietija ir Lietuva neturi bendros sienos, jos nėra kaimynės, tarp jų yra Lenkija. Taigi, turėtume pirma išversti žodį iš vokiečių kalbos į lenkų, o tada iš lenkų į lietuvių. Tačiau atliekant šiuos veiksmus ne visi žodžiai pasiektų „tikslą“, o pakeliui neišvengiamai atsirastų papildomų žodžių ir frazių. Tokios pratybos leistų (mintyse) stebėti kaip žodžiai (tiesiogine prasme) keliauja iš vienos geografinės vietovės į kitą.

Dvikalbiai žodynai yra atitikmenų sąrašai, kuriuos pasitelkę stengiamės susieti dvi kalbas taip, kad atskirų jų žodžių reikšmės būtų vienodos. Taigi, jie tarnauja kaip simbolinės tarnybos, kaip savotiškos muitinės, atsakingos už legitimių žodžių ir frazių srauto kontrolę į šalį ir iš jos.

 

Tariami_krantai_013

Laura Stasiulytė, Dugnas (I dalis), 2014. 2 kanalų video instaliacija, 2×4:3, suskaitmeninta 8 mm nespalvota kino juosta, garsas, 21 min ir 3min, kilpos

Tariami_krantai_014

Laura Stasiulytė, Dugnas (I dalis), 2014. 2 kanalų video instaliacija, 2×4:3, suskaitmeninta 8 mm nespalvota kino juosta, garsas, 21 min ir 3min, kilpos

Panorama1

Laura Stasiulytė, Dugnas (I dalis), 2014. 2 kanalų video instaliacija, 2×4:3, suskaitmeninta 8 mm nespalvota kino juosta, garsas, 21 min ir 3min, kilpos

Tariami_krantai_024 copy

Laura Stasiulytė, Dugnas (I dalis), 2014. 2 kanalų video instaliacija, 2×4:3, suskaitmeninta 8 mm nespalvota kino juosta, garsas, 21 min ir 3min, kilpos

Vieta ir aplinkybės, esančios tarp laisvalaikio ir pavojaus, tarp malonumo ir tragedijos, vaizduotės ir realybės.

Tyrinėjamos skirtingo istorinio paveldo nuosėdos, susitinkančios jūros dugne: akustinė išnykusi kuršių žvejyba, vadinama bumbinimu, ir „bombinimas“, arba trofėjinis cheminis ginklas, po Antro pasaulinio karo išmėtytas Baltijos jūroje.

Kalbama  apie žvejus ir mažėjančias stinteles-praeives, kvepiančias agurkais, bei apie randamą žvejų tinkluose ipritą, primenantį gintarą ir kvepiantį garstyčiomis.

Beveik kasmet nuo 2011 metų smarkiai paspaudus šalčiams menininkė lipa ant Kuršių marių ledo su 8 mm kamera ir 9 m ilgio hidrofonu, anksčiau naudotu ir povandeniniams laivams aptikti. Pasirinkta 8 mm nespalvota kino juosta trina nuorodą į šiandienos laiką ir vietą, stumdama juos į „kažkur“ ir „kažkada”.

Laura Stasiulytė susipažino su Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento tyrėjais Klaipėdoje. Ji ketina prisijungti prie jų nuolatinių ekspedicijų testuojant vandenį Baltijos jūroje, bei priartėjant prie ribinių taškų žemėlapyje ir taip įgyvendinti antrąją savo sumanymo dalį.

Tariami_krantai_031

Eglė Vagnoriūtė, Meridianas, 2013. Objektas, video

Tariami_krantai_034

Eglė Vagnoriūtė, Meridianas, 2013. Objektas, video

„Meridianas“ – laivas, pastaraisiais dešimtmečiais tapęs Klaipėdos miesto simboliu.

Simbolis plačiąja prasme turi turėti visuomenei suprantamą kurios nors abstrakčios sąvokos ar idėjos reikšmę. Dauguma Klaipėdos miesto gyventojų gali paliudyti, kad laivas yra jų miesto simbolis, tačiau negali paaiškinti kodėl taip yra.

Burlaivis buvo pastatytas 1948 m. Turku laivų statykloje Suomijoje. „Meridianas“ nėra vienintelis tokio modelio laivas – pasitelkiant modernias medienos klijavimo technologijas buvo pastatyta daugiau nei keturiasdešimt panašių laivų. “Meridianas” nebuvo kurtas kaip simbolis. Tai buvo Suomijos karo duoklė Sovietų Sąjungai, atplukdyta į Klaipėdą – vieną iš Sovietų Sąjungos uostų. Iki 1968 m. “Meridianu” plaukiojo Klaipėdos jūreivystės mokyklos kursantai, atlikdavę praktikas Baltijos jūroje. Po 1968 m. įvykusios laivo katastrofos, kurios metu žuvo šeši kursantai, laivas buvo nurašytas ir 1969 m. prišvartuotas prie miesto centre tekančios Danės upės kranto. Tuomet burlaivis buvo rekonstruojamas ir pritaikomas kitai – komercinei veiklai – 1971 m. jame atidarytas restoranas. Daugiau nei tris dešimtmečius nekitusi jo buvimo vieta greičiausiai ir lėmė laivo virsmą simboliu. Kasmet yrantis medinis laivas nuolat kurstė prieštaringas diskusijas dėl jo išsaugojimo svarbos. „Meridianas“ atlaikė kelis remontus. Paskutiniojo metu didžioji dalis autentiškos medienos buvo pašalinta ir pakeista visiškai nauja medžiaga – metalu. Okupacinį režimą atspindinti laivo atsiradimo Klaipėdoje istorija nublanko prieš norą matyti gražų, naują, bet kartu lyg ir tą patį vaizdą miesto centre.

Tariami_krantai_041

Irma Stanaitytė ir Jurgita Remeikytė, Laivas, 2012. 2 HD video, 25 min. (kilpa)

Tariami_krantai_042

Irma Stanaitytė ir Jurgita Remeikytė, Laivas, 2012. 2 HD video, 25 min. (kilpa)

Tariami_krantai_044

Irma Stanaitytė ir Jurgita Remeikytė, Laivas, 2012. 2 HD video, 25 min. (kilpa)

Tariami_krantai_050

Irma Stanaitytė ir Jurgita Remeikytė, Laivas, 2012. 2 HD video, 25 min. (kilpa)

Tariami_krantai_057

Irma Stanaitytė ir Jurgita Remeikytė, Laivas, 2012. 2 HD video, 25 min. (kilpa)

Tariami_krantai_059

Irma Stanaitytė ir Jurgita Remeikytė, Laivas, 2012. 2 HD video, 25 min. (kilpa)

Kūrinio sumanymas kilo apsilankius Karlskronoje esančiame virvių fabrike (Repslagarbanan), ilgiausiame Švedijos mediniame pastate, suręstame 1692-93 metais. Apie 300 metrų ilgio pastatas buvo reikalingas tam, kad nuvyti tokio ilgio virves. Naujųjų technologijų amžiuje toks organiškas fizinės erdvės atitikimas jos funkcijai jau retai sutinkamas. Tai mus ir inspiravo sukurti atitinkamą metaforinę sąsają – pasitelkiant tam tikrą filmavimo būdą (t.y., techniką), erdvė paverčiama objektu.

Tariami_krantai_064

Parodos „Tariami krantai“ vaizdas Klaipėdos Kultūros fabrike, 2014

Tariami_krantai_067

Irma Stanaitytė, Laimikiai, 2014. Tekstas, fotografijos

Tariami_krantai_069

Irma Stanaitytė, Laimikiai, 2014. Tekstas, fotografijos

Iš panaudotų kompiuterinių klavišų surinktas internetinis meilės laiškas. Šis tekstas – nebeatsekamos autorystės kūrinys, savotiška naujų laikų „giesmių giesmė“, klaidžiojanti pažinčių svetainėse, bloguose, meilės ir gyvenimo patarimų tinklalapiuose, vis naujai pasisavinama, adoruojama, pritaikoma individualioms reikmėms.

Ant drobės atspaustose fotografijose – nuotraukos iš žvejybai skirtų svetainių, kur dalinamasi didžiausiu dienos, mėnesio, metų ar viso gyvenimo laimikiu. Daugumai žvejų su laimikiais nuotraukų yra būdinga labai panaši kompozicijų ikonografija ir keista, kone mistinė nuotaika, tad jos ima asocijuotis su sakraline daile ir jos motyvais.

Tariami_krantai_071

Laura Zala, Bangos, 2012. Objektas, garsas

Tariami_krantai_074

Laura Zala, Bangos, 2012. Objektas, garsas

Tariami_krantai_078

Laura Zala, Bangos, 2012. Objektas, garsas

Tariami_krantai_082

Laura Zala, Bangos, 2012. Objektas, garsas

Tariami_krantai_083

Laura Zala, Bangos, 2012. Objektas, garsas

Garsas (fizikoje yra banga) kaip Baltijos jūra. Jos pavadinimą vieni kildina iš lietuvių kalbos žodžio baltas, kiti sieja su germanišku žodžiu belt (juosta), todėl instaliacijai pasirinkta balto šilko juosta. Juostos apačioje pritvirtintos ritės, kurios yra viena iš garsiakalbio sudedamųjų dalių, o iš apačios į rites įleista po magnetą. Rite tekanti kintanti elektros srovė susidaro iš grotuvo paleidus jūros ošimo įrašą. Ritė tai išeina iš magnetinio lauko, tai vėl į jį sugrįžta, taip „išjudindama“ jūrą.

Nuotraukos: Arnas Anskaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *