Fotoreportažas iš Andriaus Zakarausko parodos „Prisiminimo sinonimas“ galerijoje „si:said“

Iki vasario 21 d. galerijoje „si:said“ (Daržų g. 18, Klaipėda) veikia tapytojo Andriaus Zakarausko paroda „Prisiminimo sinonimas“.

Prisiminimo sinonimas kaip tai, ką atsimename, tik kitais žodžiais? Atrodytų filologijos dalykas ir turėtų nurodyti tokią pačią arba artimą reikšmę turinčius, tačiau vis kitaip skambančius žodžius. Andriaus Zakarausko tapybos cikle prisiminimo ir sinonimo jungtis įgauna vaizdinius pavidalus. Prisiminimai lyg ir pasižymi pastovumu, aiškumu, apibrėžtomis ribomis, nekintamumu. Juk tai, ką prisimename lyg ir nekinta, neįgauna naujų pavidalų, jungčių ar anksčiau nepastebėtų prisiminimo priedų, pasižymi aiškia tėkme, nuolatiniu pasikartojimu, vis sugrįžtame prie to ką prisimename, dažniausiai – mums ne naujiena.

Andriaus darbuose pasirodanti prisiminimo ir sinonimo dermė nurodo į nuolatines prisiminimų svyravimo, pastovumo, įvairumo ir tapatumo, kintamo pastovumo ir pastovaus kintamumo jungties ribas. Andrius bando kurti, suteikti ir atverti naujas prisiminimų reikšmes. Ir, šiuo atveju, drobėse svarbą įgauna ne tik tai, kas vaizduojama (pav. konkretus prisiminimas), kiek skystiškas ir elastingas, lankstus ir tirpstantis, sustingstantis ir išskystantis paties prisiminimo judėjimas ir kismas. Andrius pilsto ir maišo prisiminimų skysčius, o gaunami vaizdai tik papildo skysčio turinį naujais dariniais. Visa tai vyksta ne tik mentaliniame lygmenyje, bet ir drobėje. Prisiminimų skysčio medžiaga, tekėdama, kliurksėdama ar krapnodama ir neapibrėžtai judėdama ar slysdama ir kraipydamasi skysto terpentino dažų pavidalu stingsta, neretai supanašėja su veidu. Pasikartodama dažų ar prisiminimų masė kuria judesį – persekiojamą vaizdą, pereinantį iš vienos drobės į kitą ir vis pasipildantį nauja dažų mase.

Koks prisiminimų skonis? Ne tiek kartus, kiek greičiau rūgščiai saldus, ne tragiškas, o labiau ironiškas. Tapytojas norėtų, kad ir žiūrovas pajustų rūgščiai saldų terpentino skonį. Nesinori per daug atskleisti ir nepalikti vietos asmeninėms interpretacijoms – šiuo atveju – degustacijoms. Juolab, kad tam tikras nuorodas ar kryptis, ,,eilėraštyje-instrukcijoje A. Zakarausko prisiminimo sinonimui“, siūlo rašytojas Vidas Dusevičius.

Andrius Zakarauskas (g. 1982) 2005 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo tapybos bakalauro, o 2010 m. ‒ magistro laipsnius. 2004 m. mokėsi Miguel Hernandez Universtete, de Bellas Artes fakultete, Altea, Ispanijoje. Nuo 2004-ųjų dalyvauja ir rengia parodas. Menininkas 2009 m. laimėjo Jaunojo Tapytojo prizą, 2011 m. apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija. A. Zakarausko darbų yra įsigijęs Modernaus meno centras, Lewben Art Foundation ir kiti privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje. Šiuo metu menininkas gyvena ir kuria Vilniuje.

Galerijos nuotraukos