Foto/video reportažas iš „Swedbank“ meno apdovanojimo“ 2009 parodos
artnews.ltVakar, kovo 17 d., Vilniaus Šiuolaikinio meno centre atidaryta „Swedbank“ meno apdovanojimo“ 2009 paroda, kurioje pristatyti visi šiam apdovanojimui nominuoti menininkai: Jonas Gasiūnas (Lietuva), Tõnis Saadoja (Estija), Voldemars Johansons (Latvija), Victor Alimpiev (Rusija), Magnus Wallin (Švedija).
Nors dar gruodžio mėnesį, iš karto po šio apdovanojimo įteikimo Lietuvos meno atstovui – Jonui Gasiūnui – meno kritikė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė mėgino išsiaiškinti, kodėl vis dėlto šis apdovanojimas atiteko lietuviui ir atskleidė visus J. Gasiūno kozirius, tačiau po šios parodos akivaizdu, kad pagrindinis lietuvio koziris – konkurencijos nebuvimas. Gerąja ta žodžio prasme, žinoma: įspūdingoms (tiek dydžiu, tiek kokybe) Gasiūno drobėms išties nebuvo lygių. Artimiausiu jo varžovu galėjo tapti nebent ruso Victoro Alimpievo videofilmas „Sumindyti ariamą žemę“ (2009), kuriame minimalistiniai režisuojami žmonių judesiai, „prigesintos“ spalvos bei nešamos raudonos vėliavos tampa beviltiško sąstingio ir cikliškumo apimto sovietinio parado metafora.
Švedijos atstovo Magnus Wallin video „Bevardis“, nors ir skaudus savo tema – dėl iškreiptų kūnų moksliniams eksperimentams paaukoti bevardžiai žmonės -, savo forma tiktų kokiam ne itin įpareigojančiam medijų meno festivaliui. Tokiame pačiame festivalyje galėtų puikiai sudalyvauti ir Latvijos menininko Voldemars Johansons instaliacija „Aero srovės“, kur stiklinėse talpose esantį vandenį judina garso bangos, atsiradusios iš menininko iš Latvijos geologijos ir meteorologijos centro atrinktų ir apdorotų duomenų. „Šia prasme „Aero srovės“ yra ekosistema, miniatiūrinė Baltijos jūra“, – teigiama parodos buklete. Tik šita jūra nesukelia nei „nuostabos“, nei „susvetimėjimo“ jausmo, kaip kad žadama tame pačiame tekste. Tačiau tokiu šiuolaikiniu menu priversti žiūrovą galvoti apie ekologines problemas ir pavojus yra išties sveikintinas ir aktualus reiškinys.
Jauno estų menininko Tonis Saadoja nedidelių fotorealistine maniera atliktų tapybos darbelių, vaizduojančių Talino miesto gyvenimą ir architektūrą, prieš „trimetrines“ J. Gasiūno drobes atrodo, švelniai tariant, kukliai.
Paruošėme Jums foto/video reportažą, kad įsitikintumėte (ar paneigtumėte mūsų nuomonę) patys:
Tonis Saadoja. Gimtasis Talinas. 2007 – 2008, tušas, popierius.
Magnus Wallin. Bevardis. 2009, video.
Voldemars Johansons. Aero srovės. 2007, instaliacija.
Victor Alimpiev. Sumindyti ariamą žemę. 2009, videofilmas.
Apdovanojimo nugalėtojo Jono Gasiūno tapybos ekspozicija.