Fotoprojektas „Tamsioji pasakojimo pusė“ KKKC Parodų rūmuose

Balandžio 25 d., penktadienį, 18 val. Klaipėdos komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyriaus rengiamo fotografijų projekto „Tamsioji pasakojimo pusė“ paroda.

Šešėliai ir gotikiniai romanai, Edgaras Allanas Poe, juodoji arbata ir romas, audra ir vienatvė, miškas naktį, film noir, Prahos Golemas – projekto pavadinimas akimirksniu dėlioja įvairių asociacijų grandinę, kurią maitina žmogaus domėjimasis tuo, kas nežinoma.

Parodoje bus eksponuojamos Kristinos Sereikaitės, Kristinos Gentvainytės, Lauros Valiukevičiūtės, Geistės Kinčinaitytės ir Jurgos Lucos fotografijos.

Projektas „Tamsioji pasakojimo pusė“ kviečia sekti šių penkių fotografių pastangomis prisijaukinti nežinios tamsą. Nuo žmogaus grumtynių su savimi siekiant tyrumo iki anapusinio pasaulio blyksnių – visa tai, kas blaškosi suvokimo periferijoje, įgauna apibrėžtas formas eksponuojamose fotografijose. Dalyvių darbai kalba skirtingomis temomis, bet visus juos vienija tyvuliuojanti tamsa – tiek regima, tiek juntama.

„Pagrindinė gija, vienijanti projekte dalyvaujančių fotomenininkų darbus – tamsos estetika, – teigė LFS Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas. – Fotografijose dominuojančios abstrakčios, iš pažiūros tylios, kiek gotiško ar net mistiško vaizdo konstrukcijos – mąslios tamsių istorijų citatos. Autorių darbuose paslaptimi alsuojantys individualūs pasakojimai, nakties istorijos – sapnų fantasmagorija, trinanti ribas tarp realybės ir fikcijos.“

Tai, kad tamsiąją pusę tirianti paroda atidaroma balandį, po triumfuojančios gyvybės šventės – Velykų, tėra sutapimas. Bet jis taip pat tampa pasakojimo dalimi ir sufleruoja, kad ribą, slenkstį tarp Čia ir Ten žmogus sukūrė pats, atsisakęs matyti save kaip integralią visumos dalį bei pripažinti, kad mirtis ir gyvybė – visuomet kartu.

Paroda veiks iki gegužės 29 d. KKKC Parodų rūmų darbo laikas – trečiadienį–sekmadienį, 11–19 val.

Iliustracijoje: Jurga Luca, „Myliu myliu“