Emilijos Čepulės paroda „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre

Iki kovo 29 d. Jono Meko vizualiųjų menų centre veikia Emilijos Čepulės kūrybos paroda „Bevardžiai ežerai“.

Transformacija, efemeriška forma, laikinumo archyvas, išsaugojimo fenomenas, kūrimas ir atkūrimas, pažinimas, riba tarp juodos ir baltos, būti ir nebūti.

Užfiksuoti Bevardžiai ežerai: 201

Išnykę Bevardžiai ežerai: 115

Užfiksuoti Bevardžių ežerų atspalviai: 168

Atrasti Bevardžių ežerų vardai: Raguoliukas, Nemenčinukas, Paliedis, Vičių, Bedugnis, Kairioji akis, Dubelis, Ežeras, Krakinis.

Iš ekspedicijos po Bevardžius ežerus: Tą kartą apėmė keista nuojauta, kad esu ten, kur nederėtų būti. Žemėlapis rodė, jog judu aplink didelį vandens telkinį, tačiau vietoje ežero buvo tuščia plynė. Toliau judėjau link Bevardžio 12131514. Artėjant vidury miško pamačiau vielinę spygliuotą tvorą. Neramino mintis, kad teritorija kažkam priklauso. Pasislėpė dar ryte švietusi saulė, pakilo vėjas, pušys garsiai siūravo kamienais. Įžengus į tankmę pasitiko plačiai šernų išrausta miško paklotė, pradingo miško takas. Broviausi gilyn. Iš po žemių ėmė sunktis drėgmė, tirštėti augalų, dangus darėsi juodas ir piktas. Rodės, kad gamta mane bando išstumti, kaip kokį svetimkūnį. Nusprendžiau nebeerzinti. Išnirus iš miško kelių metrų atstumu trenkė žaibas. Priėmiau kaip ženklą ir daugiau nebeieškojau Bevardžių. (Emilija Čepulė, 2024 liepos 7 d.)

Lietuvių liaudies legenda apie ežero vardą: Dangumi atkeliavęs ežeras pradėjo taip baisiai baubt, kad bjauru buvo klausyt visuose aplinkiniuose kaimuose. Viens žmogus per sapną dasižinojo, kad ažeras tol baubs, kol tik neatspės, kokį jam duot vardą. Galų gale vardą atspėjo besėdinti po kryžium boba ubagė, tarusi: „Tegu bus Praviršulis (t.y. praviršijęs, gavęs viršų, užkariautojas)! Ažerui tas vards patika: tujaus nustoja baubt ir dabar niekad nepraded, bu visi jį tuom vardu vadin“. (Užrašė lietuvių biologas, Filipinų universiteto profesorius Pranciškus Baltrus Šivickis XlX a. pab.)

M. K. Čiurlionis: Grįždamas iš pašto, pastebėjau, kad migla – tai nuostabus dalykas. Už manęs migla, priešais migla, yra tik tai, kas su manimi ir manyje <...> Ir nieko daugiau. Puikūs rūmai ryškėja migloje – vos įžiūrimi – prieinu – nieko ypatinga – o toliau kažkokie stebuklai migloje – ir vėl nieko ypatinga – aplink migla ir migla <...> (Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vytautas Landsbergis, Laiškai Sofijai, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 114)

Emilija Čepulė (g. 2001) – jaunosios kartos menininkė, studijuojanti grafikos magistrantūrą Vilniaus dailės akademijoje. 2024 m. kūrėjai įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paskata/stipendija naujo kūrinio sukūrimui. „Bevardžiai ežerai“ – antroji asmeninė menininkės paroda, kurioje pristatomas M. K. Čiurlionio konkursui skirtas projektas. Tiek parodoje esantys kūriniai, tiek visa kūryba byloja apie menininkės drąsą tyrinėti nežinomybę. Daugelis kūrėjų gimsta „per anksti”, tačiau Emilija tikėtina – kiek per vėlai. Ji pasvajoja apie gyvenimą prieš kokius 500 metų, kai didieji atradimai, įspūdingos ekspedicijos aplink Pasaulį buvo dar tik priešaky. Tačiau tikrąja to žodžio prasme, prieš akis rasti objektai, kad ir mažas lietuviškas ežerėlis kompiuterio ekrane be vardo, be istorijos, be matmenų – tikras niekas – nušviečia sąmonę… Ir primena, jog net ir pačioje artimiausioje aplinkoje dar likę nepramintų takų, neatrastų taškų, kurie kaip daoistionio pasaulio sėklos toliau gali skleistis menininkės kūryboje.

Parodos architektas: pavel pavel

Parodos lankymas nemokamas.

Paroda yra Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendijos laureatės kūrybos pristatymo dalis.

Fotografijos: Anna Chostegian