Eimučio Markūno paroda Torunės šiuolaikinio meno centre „Znaki Czasu“ 

Eimučio Markūno (g. 1959) paroda LAIKO VĖJAS. RETROSPEKTYVA demonstruoja kūrinius iš paskutinių 14-os kūrybos metų – jaudinančias instaliacijas, jo grafito tapybą, piešinius, videodarbus. Menininkas savo kūrybą pradėjo vitražo srityje, kur sugebėjo įvaldyti techniką sekant tradicijomis bei einant toliau tradicinio suvokimo, siekiant koncepcijos. Galerijos „Meno parkas“ (Kaunas / Diuseldorfas) menininkui, daugiausiai savo kūryba analizuojančiam egzistencialistines temas, svarbiausia yra suvokėjui pateikti mintį, šiek tiek ją atskleisti, suteikti užuominų. Dažnai savo darbais autorius gilinasi į egzistencinio egzilio nuotaiką, kuri supa autorių. Nuotaika nėra kasdieninė: „Nesu koks impresionistas, kuris reaguotų į skirtingus saulės ar kažką panašaus pašvietimus“ – E. Markūnas.

Tėkmė, laiko bėgimas ir darbai, sukurti laike (per laiką). Laiko tema, minima parodos pavadinime, yra aktuali dvejopai – kaip prezentacija, menininko pastarųjų metų darbo kryptis, ir kaip esminis jo kūrybos dalykas – objektas. Menininkui aktualią temą jis reiškia ir plėtoja naudodamas jį dominančias technologijas (kaip grafito tapyba). Šviesos, pigmentai, medžiagos, rasti objektai – tai jo paieškų lauke ir ant jo paletės. Jo grafito tapybos koncepcija apima du aspektus – gestinės abstrakcijos tapybą ir fotografiją, optinių savybių imitaciją. Džiūdamas grafito paveikslas, panašiai kaip ir fotografijoje, išryškėja, tad galutinis vaizdas paaiškėja tik paveikslui išdžiūvus. Grafitas, kaip tapyba, menininkui yra svarbi kaip unikali medžiaga – jis atsirado iš mirtino proceso (degimo), kas suteikia kūriniui reikalingą kontekstą ir ryšį. Naudojant šią techniką bei abstrakčias ir realias formas, autorius kuria paralelių lauką.

Nuolatinė tema apie gyvenimą ir egzistenciją, per kūno ir kūno dalių motyvą menininkas siekia šiapusybės jausmo ir jausenos (gal net persekiojimo) anapusinio. Kai jautiesi taip arti ar taip toli.

Paroda LAIKO VĖJAS. RETROSPEKTYVA pateikia kūrinius, sukurtus nuo 2004-ųjų iki šių dienų. Neseniai buvo surengta Eimučio personalinė paroda Barselonoje („Prieblandos zona. Kūnai“, galerijoje „La Xina A.R.T.“, 06 09-07 07, 2018). Centro „Znaki Czasu“ CSW lankytojai galės patirti paveikių instaliacijų rinkinį, tokių kaip „Išeinantys – Ateinantys“ (2008), „Horizontalė“ (2005), „Zona Nr. 1“ (2004) ir kt. Įspūdinga solo paroda su instaliacija „Horizontalė“ buvo pristatyta Austrijoje (bendradarbiaujant su „Kunst Palais Liechtenstein“, Feldkirchas), kur autoriaus buvo eksponuoti video „Fata Morgana“ (2008) ir instaliacija „Miegamojo erdvė“ (2005). Videodarbo „Fata Morgana“ montažas, kaip sapno, kas suteikia nuorodų į siurrealizmą. Vizualiai akcentuotos mirusiojo pėdos įgauna simbolinių reikšmių. Šios pėdos nešiojo žmogų ant žemės. Tai reiškia kelionę, kuri jau pasibaigė. Dabar šios pėdos tėra eksponatas Medicinos muziejuje. Mokslinio tyrimo objektas.

Šį videodarbą papildo 6-ios „alternatyvios“ lovos, ištapytos žmonių atspaudais – sukurti šiai instaliacijai autorius naudojo žmonių kūno atspaudus, taukus, dažus. „Lova – situacija, kurioje viskas prasideda ir baigiasi“ (E. Markūnas). Kad ir kaip pažiūrėsi – tai visko pagrindas. Atpažįstami žmogaus kūno dalių atspaudai kelia dramatizmą. Šie netradiciniai gultai, ant kurių matomi žmogaus kūno fragmentai (reorganizuoti, įterpti). Kas yra ši lova? Kas yra šis kapas? Kas čia guli, kiek jau laiko? Kokios to priežastys? Menininką domina sukurti daugiasluoksnius kūrinius. „Atima įdomumą, jei kartą pažiūrėjai – ir viskas aišku“ – E. Markūnas.

Vienas svarbiausių jo kūrinių – instaliacija „Išeinantys – Ateinantys“, 2008 (miltai, apšvietimas, avalynė, 800 x 1200 cm) – yra keliavusi daug Europoje (Lietuva, Lenkija, Vokietija, Belgija). Instaliacijai sukurti panaudojama 300 kg miltų bei naudojamas nemenkas kiekis guminių batų. Dar kartą, menininkas varijuoja įvairiomis medžiagomis (maisto produktas, avalynė) ir didžiuliu kiekiu (300 kg miltų, daugybė batų vienetų), kas iškart užkabina suvokėją ieškoti reikšmės. Arba, kitoje instaliacijoje – „Zona Nr. 1“ (2004) – menininkas sukonstruoja kubą, apsuptą spygliuota viela (600 x 600 cm). Šios instaliacijos mintis yra apie tai, kad kiekvienas turime savo paslėptas, slaptas mintis, siekius, prisiminimus, kas po tam tikro laiko tampa tam tikra zona, iš kurios negalima ištrūkti.

Šioje parodoje taip pat eksponuojama serija piešinių. Menininkas dažnai kuria inspiruotas rastų objektų, medžiagų, kurios jį domina, tad galima sakyti, kad įkvėpimo šaltinis dažnai yra atsitiktinis. Menininkui ši paroda yra svarbi visapusiškai – per žiūrėjimo į save aspektą, skerspjūvio matymas. Šios parodos kolekcijoje darbai iš pastarųjų 14-os metų, tad tai nėra viso gyvenimo kūrybos pristatymas, tačiau tikrai formuoja požiūrį – kontempliatyvų tikslą, kada priežastis ne daryti, o būti arba tapti.

Menotyrininkė, galerijos „Meno parkas“ kuratorė Giedrė Legotaitė

Parodą pristato galerija „Meno parkas“ ir ji yra galerijos projekto „Meno linija“ dalis. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.

Parodos laikas: 2018 08 17 – 2018 10 07

Vieta: Torunės šiuolaikinio meno centras „Znaki Czasu“ CSW, (Wały gen. Sikorskiego 13 87-100 Torunė, Lenkija)