Egzistencinio minimalizmo beieškant

Šių metų spalio pabaigoje Kauno menininkų namai, bendradarbiaudami kartu su „Novi Sad – Europos kultūros sostine 2021“ ir kultūros centru LAB Novi Sade, po atviro kvietimo atrinko 4 menininkus, kurie nuo lapkričio mėnesio pradeda savo dalyvavimą tarptautinėje mainų rezidencijų programoje „DeMo“ (http://kmn.lt/rezidencijos/demo/apie/).

Programos „DeMo“ siekis – tyrinėti santykius tarp įvairių modernybių, tai yra išskleisti modernybę kaip reiškinį platesnėje laiko ir erdvės plotmėje. Tokiu atveju modernybė siejama su mokslo, industrijos ir kultūros vystymosi procesais atsisakant kultūriškai sukonstruotos skirties tarp modernybės ir postmodernybės.

Į programą buvo atrinkti Lietuvoje gyvenantys menininkai Vytautas Stakutis ir Anton Karyuk. Iš Serbijos rezidencijose dalyvaus menininkės Marija Krstic ir Marija Markovic. Visus keturis menininkus vienija jautrus aplinkos stebėjimas ir tuo pačiu radikaliai skirtinga prieiga prie santykio su aplinka, jos analizės metodų. Pavyzdžiui, menininko, tapytojo ir iliustratoriaus Vytauto Stakučio darbuose nėra žmogaus figūrų, tik miesto peizažas, architektūra, objektai ar kasdienio gyvenimo atmosfera, anot menininko, daugiau nei bet koks kitas žmogus gali papasakoti apie žmogaus būseną.

Vytauto Stakučio sienos freska „Horizontas“, 2019, autoriaus fotogr.

Lietuvoje gyvenančio menininko iš Ukrainos Antono Karyuk praktika visada buvo glaudžiai susijusi su socialinio žmogaus vaidmens visuomenėje temomis. „Individo vietos paieška neišvengiamų socialinių pokyčių žemėlapyje, nuolatos vykstančių socialinių transformacijų procese, domina ne tik mane, menininką, o ir daugelį mokslininkų visame pasaulyje”, – teigia Antonas. Apie socialumo reikšmę iš labai asmenininės perspektyvos kalba ir kita menininkė, radijo dokumentikos kūrėja, lėlių teatro režisierė Marija Krstic. Ši kūrėja dirba su savo asmeninėmis dilemomis ir istorijomis, kurios vėliau virsta kūno judesio performansu ar šiuolaikinio cirko spektaliu.

Antono Karyuk instaliacija „Progresas (Džinas butelyje)“, 2020, Labirynt galerija, Liublinas, Lenkija. Fotogr. – Maxim Shumilin.

„Siaubingi klimato pokyčių vaizdai iš viso pasaulio mus priverčia paklausti apie mūsų teisę į orą, kuriuo mes kvėpuojame. Kokie yra tie mūsų minimalūs reikalavimai gyvenimo sąlygoms šiandien? Kokios ribos ima ryškėti tarp mūsų individualizmo ir egoizmo?“, – klausia menininkė iš Serbijos Marija Markovic, kuri savo darbuose nagrinėja, kaip žmones veikia pačių žmonių sukurtos normos ir aplinka.

Marijos Krstić cirko pasirodymas „Šopalović“, 2019. Fotogr. – Predrag Tončić

Siekiant išplėsti modernybės sampratą atrinkti į programą menininkai analizuos šiuolaikinio architektūrinio termino „EXISTENZMINIMUM“ reikšmę šiais neramiais laikais. Galima nuspėti, kad rezidencijų programos temą konceptualiai nulėmė dabartinis nestabilumas ir pandeminė krizė, išryškinusi tiek mūsų egzistavimo, tiek Vakarų modernybės ribas. Be labai plačios sąvokos reikšmės, žodis EXISTENZMINIMUM istoriškai yra architektūrinis apibrėžimas, vartojamas po Pirmojo pasaulinio karo žmogaus patogaus ir prieinamo būsto poreikiams nusakyti. Tikimasi, kad menininkai parengs tarpdisciplininiais tyrimais grįstą projektą ir fizinių rezidencijų metu jį realizuos, naudodami tradiciškai modernistines Kauno ar Novi Sado erdves.

Menininkė Marija Krstić, fotogr. – Tanja Bjelić

Marijos Marković besitęsiantis tyrimas „Nematymas“, 2020. Autorės fotogr.

Rezidencijų programą sudarys du etapai. Pirmasis, dviejų mėnesių periodas lapkritį ir gruodį, bus skirtas meniniams tyrimams ir projektų rengimams, padedant vietos ekspertams. O 2021 metais, antrojo etapo metu, vyks trijų savaičių fizinės rezidencijos Kaune dviems menininkams iš Serbijos, o Novi Sade – dviems menininkams iš Lietuvos.

Mainų rezidencijos „DeMo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Pagrindinė pranešimo fotografija – asmeninė Antono Karyuk fotogr.