Eglės Ruibytės ir Mildos Dainovskytės paroda „Motina Žemė“ galerijoje „Artifex“

Balandžio 14 d. 18 val. VDA galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma Eglės Ruibytės ir Mildos Dainovskytės paroda „Motina Žemė“.

Tai trečia bendra Eglės Ruibytės ir Mildos Dainovskytės paroda. Šį kartą autorių žvilgniai krypsta žemyn, po kojomis. Menininkės instaliuoja du kambarius, kurie yra nukreipti į saviterapinę patirtį. Banalia klasika tapusi frazė joms tarnauja kaip laukas, kuriame pinasi gamtos stereotipai, lyčių vaidmenys, pagonybė, ekologija, kosmoso amžius, gamtos galia, praeities matriarchatas, Unicef, nacionalizmas ir hipiai.

Eglės Ruibytės darbai žemę analizuoja per žmogui sunkiai suvokiamas ir įžengiamas, mistifikuojamas teritorijas – kosmosą. Čia susipina astrologijos ir astronomijos artefaktai, referuodami į stereotipines lyčių žvelgimo kryptis – į save, į žemę ir į užjūrius, dangų. Defokusuoti dvasinės sveikatos žurnalai teigia mistišką moters priedermę, moko suprasti save ir visatą, tuo tarpu Apollo programos kosminiai laivai ją tiesiog tyrinėja. Metalinis strypas su kosminiuose laivuose naudojama apsaugine „auksine folija“ virsta savotiška rūbų pakaba interjere bei prabangos, papuošalo, rūbo metafora. Mėnulis tampa moksliniu tikslu ir karmos priežastimi, o raktas į atsakymus skęsta imanentiškame laukime.

Mildos Dainovskytės garso instaliacija „Pavėsinė“ – tai intymios, rezervuotos erdvės butaforija.
Kamufliažo efektą formuoja per ilgus metus aplink ją besiraizgantys vijokliai – penkialapiai vynvyčiai, kurie ardo karkasą, bet tuo pačiu metu atlieka ir atramos vaidmenį. Sumišusioje vijoklio funkcijoje įžvelgiame prisitaikymą, egzistavimą kartu, slapstymasį. Užuovėja čia – butaforinė svajonė, įtraukianti į nepasiekiamą, netikrą, pamirštą erdvę.

Bendras autorių kūrinys – ne pagal paskirtį naudojamas transparantas – galerijoje suskulptūrėja, o klasikinis Motinos Žemės globėjos simbolis įgauna apverstas reikšmes.

Parodą galima pamatyti iki balandžio 30 d.