Eglės Pilkauskaitės paroda „Dirvos veidas“ galerijoje „apiece“

Iki balandžio 2 d. vitrininio pobūdžio galerijoje „apiece“ (V. Kudirkos ir M. K. Čiurlionio gatvių sankryžos skveras, Vilniuje) veikia Eglės Pilkauskaitės paroda „Dirvos veidas“.

Menininkė kūryboje didelę reikšmę teikia supančiai aplinkai – vietoms, paveiktoms atskirties, griūties procesų. Taip pat jos kūriniuose svarbus medžiagiškumas. Tai į amatą orientuotos medžiagos, pritaikytos naudojant įvairias technologijas ir metodologijas – skirtingų faktūrų tyri(nėji)mai, tekstūros, kurias stengiamasi ne imituoti, o reflektuoti.

„Dirvos veidas“, pristatomas „apiece“ galerijoje, yra nauja kūrinio versija, kurioje dirvožemio atspaudas atlietas betono plokštėse. Juo, anot menininkės, siekiama įprasminti „žemės“ paverčiamos eksponatu, vertę bei antropoceno problematiką, išryškinti žmogaus fizinio santykio su gamta svarbą.

– Egle, ar medžiagos pasirinkimas susijęs su vitrininės „apiece“ galerijos erdve, ar tokį pasirinkimą paskatino kitos priežastys? Taip pat – koks, tavo manymu, šiuolaikinio (miesto) žmogaus santykis su gamta (konkrečiai – žeme), kodėl Tau svarbu jį įprasminti kūriniuose?

– Galerijos lokacija siejasi su darbo idėja. Galerija yra parkelyje, esančiame gana judrioje zonoje, ir žymi Čiurlionio gatvės atkarpą, kuri yra kelio link didžiausio mieste Vingio parko pradžia. Objektas, eksponuojamas galerijoje, tampa savotišku riboženkliu tarp industrinės ir rekreacinės miesto erdvės. Tiesioginio žemės atspaudo atlieja betone sukuria sąmoningai klaidinančią aliuziją į dabar madingos organiškos medžiagos paviršių. Žmogaus santykis su žeme tendencingai išlieka vartotojiškas, pradedant nuo egzotinių augalų veisimo namuose iki plataus masto statybų projektų. Betonas tapo antra po vandens labiausiai vartojama materija pasaulyje. Šiam kūriniui pasirinkau formą, kuri gali tapti savotišku pjedestalu šiuolaikinio žmogaus ir gamtos santykių balanso paieškoms.

– Kūryboje dažnai pasitelki įvairiose vietose rastus artefaktus, juos naudoji nykimo grožiui perteikti. Esi minėjusi, kad tau įdomu kvestionuoti visuomenėje nusistovėjusias grožio bei estetikos normas. Kodėl Tau svarbu kūryboje balansuoti tarp „gražu – negražu“ ribos?

– Mane domina, kodėl kas nors vienam žmogui patrauklu, o kitam – ne. Procesas, kuris nulemia mūsų estetinius pasirinkimus, yra be galo įdomus. Į estetiką bandau žiūrėti per socialinę prizmę.

Eglė Pilkauskaitė gyvena ir kuria Vilniuje. 2014 m. įgijo piešimo bakalaurą Londono menų universiteto Camberwell menų koledže. Nuo 2016 m. aktyviai dalyvauja parodose ir meno projektuose Lietuvoje bei užsienyje.

Parodos kuratorės – Milena Černiakaitė ir Aušra Trakšelytė.

Parodos komunikacija – Menų komunikacija.

Fotografijos: Laurynas Skeisgiela.