Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Artnews.lt kviečia tapti Contribee remėjais
Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija
Slovėnijoje pirmą kartą pristatoma skulptorės Marijos Šnipaitės personalinė paroda
Eksperimentų platforma kviečia architektūros kūrėjus tyrinėti besikeičiančių Vilniaus ir Paryžiaus miestų aktualijas
Leidyklos „Six Chairs Books“ atviras kvietimas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato pavasario sezono programą: iki šiol neeksponuoti kūriniai, naujas žvilgsnis į lietuvių menininkų kūrybą ir nacionalinis paviljonas Venecijoje
Eglės Gineitytės kūrybos paroda „Ėjimas į sodą“ galerijoje „Kairė-dešinė“
artnews.lt
Vasario 3 d. (antradienį) 18 val. Vilniaus grafikos meno galerijoje „Kairė-dešinė“ atidaroma Eglės Gineitytės kūrybos paroda „Ėjimas į sodą“.
„Verčiau išeik į lauką, kur tartum sodas tavęs pasaulis laukia.“
Friedrich Nietzsche
Daugiau nei metus kurti paveikslai jungia tris emocijas: ėjimą pėsčiomis į sodą, Nyčės veikalą apie Zaratustros kalbėjimą ir pietų Prancūzijos kraštovaizdžius.
Ėjimas – veiksmas, kad pasiektum vietą ir sustotum. Tai buvo nuostabos, baimės ir palaimos turinys, kurio aš negaliu užmiršti.
„Zaratustra taip kalbėjo“ – kūrinys, kurį skaičiau garsiai, nes tik taip norėjau jį skaityti. Tai taip pat buvo turinys, į kurį kiekvieną kartą su jauduliu norėjau pasinerti. „Tu patinki man Laime, Akimirka, Sekunde!”(Friedrich Nietzsche)
Pietų Prancūzija: vaizdas, apvadai, šviesa – atviras tapybos vadovėlis. Sezano, Van Gogo peizažai prieš akis, ir vėl jaudulys, lyg tik tau vienam būtų leista priartėti prie svarbiausio atsakymo, prie niekieno tiesos. „Anapus žmogaus patirties tvyro kažkokia prasmė.” (Jorge Luis Borges)
Tapybos prasmė yra pati tapyba. Tai nieko naujo – trys spalvos, kartais, žiūrėk, ir tik dvi. Dažai, vanduo, lietimasis prie paviršiaus, kančia, džiugesys, keiksmai, aistra – daug punktų, daugiau nei 200…
Paveikslus tapiau pagal natūros piešinius ir etiudus. Vėliau jie virto išgalvotais peizažais su begaliniais sodais, begaliniais kapais.
Ankantis žiūri į tolį, taip yra lengviau. Susidaro Dangaus ir Žemės susijungimo linija ir baigiasi dar viena pasaulio išgyventa diena.
Atrodo atėjau. Peržengti linijos neįmanoma. Ji visada priekyje, kitokia. O kas toliau? Sugrįžtu prie pradžios – kodėl sugalvojau tapyti Ėjimą į sodą. Drėgno oro, molio, dūmų, pelenų spalva tapo atskaitos tašku, nuo kurio atsispyrus tarytum gali artėti prie kažko neapčiuopiamo ir nematomo, bet juntamo ir esamo.
Patyrimai, nuojautos ir atviras pokalbis su Mokytoju atvedė mane prie sielovaizdžių.
Eglė Gineitytė
Paroda veiks iki vasario 28 d.