Eglės Budvytytės ir Marijos Olšauskaitės performansas „Song Sing Soil“ Menų spaustuvėje

Liepos 23-24 d. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius) įvyko Eglės Budvytytės ir Marijos Olšauskaitės performansas „Song Sing Soil“. Tai – Vilniaus performanso meno bienalės renginys.

Performanse „Song Sing Soil“ tyrinėjama perskyra tarp beformiškumo ir formos, tarp gyvybės ir mirties sferų, tarp reikšmių kūrimo ir jų išardymo. Šis kūrinys – choreografinė kompozicija trims atlikėjams – lėtai plėtojamas pagal specialiai sukurtą dainą, vilnijančią skirtingomis mąstysenomis, tonais, balsais ir dažniais. Kūrinio garso takelis kinta nuo įnirtingų, žiūrovams skirtų nurodymų iki tylos akimirkų, švelnių melodijų ir intymių apmąstymų. Atlikėjai reaguoja į šį garsinį peizažą judesiais, atliepdami skambančius žodžius savo kūnais ir žvilgsniais.

„Song Sing Soil“ ragina sulėtinti tempą, likti tarpinėje būsenoje ir plėsti savo gebėjimus jausti bei klausytis.

Kūrinys buvo užsakytas ir įgyvendintas „Vleeshal“ šiuolaikinio meno centro Midelburge, Nyderlanduose.

Eglė Budvytytė (g. 1981 m. Kaune) – Amsterdame ir Vilniuje gyvenanti menininkė, dirbanti vizualiųjų ir scenos menų sankirtoje. Judesį ir gestą kūrėja traktuoja kaip technologijas, leidžiančias galimai suardyti normatyvumą, lyčių ir socialinius vaidmenis bei dominuojančius, viešąsias erdves valdančius naratyvus. Jos praktikoje, apimančioje dainas, poeziją, videokūrinius ir performansus, tyrinėjama kolektyviškumo įtaigumo galia, pažeidžiamumas ir pralaidūs santykiai tarp kūnų, auditorijos bei aplinkos.

E. Budvytytės kūryba buvo pristatyta 59-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalės pagrindinėje parodoje, Italijoje; „Vleeshal“, Midelburge, Nyderlanduose; Rygos tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje (RIBOCA), Latvijoje; „The Renaissance Society“ Čikagoje, JAV; Lofoteno tarptautiniame meno festivalyje, Norvegijoje; „Block Universe“ Londone, JK; „Art Dubai Commissions“, Jungtiniuose Arabų Emyratuose; „Liste“ ir„Art Basel“, Šveicarijoje; 19-ojoje Sidnėjaus bienalėje, Australijoje; „De Appel“ meno centre Amsterdame, Nyderlanduose; Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje; ir „Stedelijk“ muziejuje Amsterdame, Nyderlanduose. 2012 m. ji rezidavo„Le Pavillon“, „Palais de Tokyo“, Paryžiuje, o 2013 m. – „Wiels“, Briuselyje.

Marija Olšauskaitė (g. 1989 m. Vilniuje) gyvena ir dirba Vilniuje. Savo kūryboje ji naudoja įvairius bendradarbiavimo būdus ir nagrinėja santykių, atvirumo, intymumo bei priklausymo temas.
Menininkė yra surengusi personalines parodas „Vleeshal“, Midelburge (kartu su Egle Budvytyte, 2023 m.); „Editorial“, Vilniuje (2022 m.); Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje (2019 m.); „Art in General“, Niujorke (2014 m.) ir kt. M. Olšauskaitė dalyvavo grupinėse parodose, tarp kurių – 59-oji tarptautinė Venecijos meno bienalės pagrindinė paroda (2022 m.); Rygos tarptautinė šiuolaikinio meno bienalė (RIBOCA) (2020 m.); internetinė paroda „Homegrown“, „Hauser & Wirth“ (2020 m.); „I walk the night“, „PM8/Francisco Salas“, Vige (2019 m.); „Joy and Mirror. Port City“, „427“, Rygoje (2016 m.); ir „Karaoke Police“, „Kunstverein“, Amsterdame (2015 m.), „Nomas“ Romoje (2014 m.), Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2013 m.) ir kt.

Koncepcija ir vystymas: Eglė Budvytytė ir Marija Olšauskaitė
Atliktas ir kartu sukurtas su: Ming Jou Chen, Tomislav Feller, Tosca Knauf
Balsai ir choreografija: Eglė Budvytytė
Meninė kryptis: Marija Olšauskaitė
Garso dizainas: Andreas Tegnander ir Thessa Torsing
Choreografijos patarimai: Noha Ramadan
Stilius: Patricija Grabauskaitė
Šviesos dizainas: Martynas Kazimierėnas
Produkcijos gamintojas: Vleeshal Center for Contemporary Art, Middelburg

Fotografijos: Andrej Vasilenko