Džiugo Šukio ir Mato Janušonio paroda „Kitaip neišeina“ POST galerijoje

Spalio 5 d. 19.00 val.  įsibėgėjant naujam Kauno kultūriniam sezonui POST galerija pristato ilgai lauktą Džiugo Šukio ir Mato Janušonio skulptūros parodą „Kitaip neišeina”.

Kartais būna taip, kad dalykai neišeina kitaip. Pavyzdžiui menuose neišeina nedaryti parodų. Jos yra natūraliai istorijoje susiklostęs reiškinys. Dailininkai ar menininkai kuria meno kūrinius ir galiausiai juos rodo publikai, norėdami sulaukti dėmesio, pasidalinti rūpimomis idėjomis. Šiais laikais gali būti ir toks variantas, jog parodos daromos netgi labiau iš inercijos, neturint didelių lūkesčių arba aiškaus tikslo. Tiesiog, dėl tos priežasties, nes kurėjai kuria ne tik sau. Šiuo atveju, mūsų paroda ko gero yra daroma dėl šios antrosios priežasties. Mes kuriam, ir galiausiai ateina noras parodyti ką padarėm galimai besidominančiai publikai. Galbūt mūsų duetas ir nėra idealus ar derantis tarpusavyje savo darbais, kadangi jie kurti visiškai atskirai, keliant absoliučiai skirtingus, sau rūpimus klausimus, bet naivus ir ambicingas noras, manau nusveria visas abejones.

Parodos pavadinimas “kitaip neišeina” tai tarsi pamąstymas apie gyvenimo būdą apskritai. Kasdien studijoje kuriame darbus , galvojam , skiriam laiko kūrybai ir gamybai, tai natūralia tapusi gyvenimo dalis, be kurios būtų sunku. Norisi sukurtus darbus pamatyti jau nebe darbinėje erdvėje , o išeksponuotus švariau, be pašalinių daiktų. Įdomu išgirsti, kaip jie suskamba tarpusavyje, nes paroda tai dar viena instaliacija , dar vienas kūrinys susidedantis is atskirų dalių. Tad nebelieka kitos išeities, kaip rengti parodą. Kadangi paroda- duetas, tai paranku darbus analizuoti, juos lyginant tarpusavyje, nes taip atsiranda nauji skerspjūviai, jau seniau permąstytuose kūriniuose. Parodoje aiškiai apčiuopiamas medžiagiškumo aspektas, visos skulptūros yra kurtos tarsi klasikinės skulptūros dvasioje, o parodoje esantys video darbai tai tik dar labiau išryškina.Vienas autorius labiau linkęs pasaulį savo nuožiūra transformuoti, o kitas jį savitai papildyti. Tai skirtingas požiūris, tačiau medžiaga ir pastabumas aplinkos detalėms vienyje kūrėjus. Parodoje tarsi nėra kuratoriaus, tiesiog du menininkai rodo savo kūrinius, manau tai yra gerai, nes atsiranda galimybė nuoširdžiam ir nepakoreguotam veiksmui. Tai saviveikla, bet šiuo atveju , iš gerosios pusės.

Matas savo kūrinius labiau linkęs pristatyti vedamas transfomacijos idėja. Jo darbuose paprastai matyti plokštumos virsmas trimačiu objektu, minimali, bet pamatinė jau egzistuojančio daikto formos transformacija. Menininkui įdomu kaip mažai iš plokštumos į erdvę iškilęs elementas gali atstovauti skulptūrą. Pasitelkdamas skirtingas medijas ir kvestionuodamas plokštumos ir tūrio sąvokas jis kuria iškreiptos realybės vaizdinį.

Džiugą labiau domina pakibimo, suspensijos motyvas – tai, kas neakivaizdu, bet numanoma trapioje vienas ant kito sukrautų plieninių kubų pusiausvyroje, palubėje pritvirtinto betoninio kūno padėtyje. Plokščių virpinimo mechanizmas, lyg transportacijai paruošti prie betono luito tvirtinami ratukai siūlosi būti žiūrimi kaip įrankiai fizinio pasaulio subtilumams generuoti. Tačiau labiausiai menininko darbuose dėmesį patraukia perdėtas fizinis indėlis užsibrėžtoms užduotims atlikti, tarsi tokiu būdu norint patikrinti ar tiesiog geriau pažinti save.

Paroda veikia: spalio 5 d. – lapkričio 5 d.
Darbo laikas: I-V 12.oo / 19.oo, VI 13.oo / 18.oo

Parodą remia: VšĮ „Postprojektai”.