Dvi tapybos parodos KKKC

2013 m. balandžio 1 d., Pirmadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
Abstract Violet

Balandžio 5 d., penktadienį, 17 val. KKKC parodinėse erdvėse (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus atidaroma Irmos Leščinskaitės paroda „Kūrybinės erdvės autonomiškumas II”. Tą pačią balandžio 5 d. 18 val. bus atidaroma prieš metus mus palikusio iškilaus Klaipėdos ir Lietuvos menininko, tapytojo ir pedagogo Vydo Pinkevičiaus kūrybos paroda „Tapyba – gyvenimas“.

Apie Irmos Leščinskaitės parodą:

Anot Klaipėdoje dirbančios ir kuriančios tapytojos Irmos Leščinskaitės, šios parodos tikslas yra įtraukti į šių dienų meno apyvartą dalį Lietuvoje kurto paveldo.

Šiuolaikinė kultūros tradicija skiriasi nuo ankstesniosios tuo, kad ši yra reflektyvi. Ji yra grindžiama  sąmoningu ir kryptingu ankstesnės kultūros paveldo interpretavimu. Toks paveldo perėmimo būdas vyrauja visose šiuolaikinės kultūros srityse, taip pat ir mene.

Daug metų atstovaudama abstrakčiosios tapybos krypčiai šios parodos autorė vienu iš savo kūrybinio įkvėpimo šaltinių visuomet laikė baroko dailę. Anot jos, vertinant grynai meno istorijos požiūriu, barokas yra vienas iš dailės raidos kelio tarpsnių, vedusio moderniojo ir abstrakčiojo meno link. Kaip žinoma, barokas yra ir ypatingas LDK kultūros ir meno evoliucijos tarpsnis – tikra jų pakilimo ir suklestėjimo viršūnė. Turint omenyje baroko ir šiuolaikinio meno sąsajas, taip pat būtinybę įtraukti į šiandieninio meno apyvartą visą Lietuvoje kurto meno paveldą ir radosi pagrindinis šio projekto sumanymas – abstrakčiosios tapybos priemonėmis mėginti aktualizuoti ir naujai įprasminti barokinės LDK tapybos paveldą sukuriant šiuolaikiškų, tačiau šiuo paveldu besiremiančių paveikslų ciklą.

Ypatingai šį darbų ciklą paskatino ir įkvėpė XVIII a. Lietuvos bažnyčių interjerų freskos, kuriose dominuoja ekspresyviai ištapytos marmuro imitacijos, neaiškius derinius sudarančios architektūros bei gamtos motyvų detalės. Irmos Leščinskaitės naudojama video projekcija DVD formate animuoja markeriu grafiškai atliktus piešinius.  Video projekcijoje tarsi atgyja piešinys-tatuiruotė.

Piešiniai (tarsi kandeliabrai) freskų fragmentuose video projekcijos būdu juda ant numatytos koloristinio paveikslo  dalies, sudarydami grupes gyvybingai judančių piešinių fragmentų.

Paveikslo konstrukcija (koloristinė tapyba) savo  pasyvumu, stabilumu, sunkumu, gyliu  yra priešprieša gyvybingai judantiems piešiniams.

Irma Leščinskaitė (gim. 1970, Alytuje) yra Klaipėdoje gyvenanti, dėstanti ir kurianti autorė. Parodose ji dalyvauja nuo 1990 m. Yra surengusi daugiau nei 20 personalinių, sudalyvavusi daugelyje grupinių meno projektų tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų.

Apie Vydo Pinkevičiaus parodą:

Ekspozicija, pristatanti mažą šio kūrėjo išskirtinai gausios ir brandžios kūrybos dalį – tai pagarbus nusilenkimas ir padėka jam už gyvenimo atkaklią ir prasmingą ištikimybę pašaukimui ir menininko misijai.

Ypatingo ryškumo ir turiningumo kūryba tarsi paslėpė kūrėjo viešą gyvenimą, beveik nematomą ir negirdimą, skurdų ypatingų įvykių, garsių likimo viražų ar sensacijų. Ranka, 1968 m. Vilniaus dailės institute paėmusi pieštuką ir teptuką, laikė juos 43 metus fiksuodama nesibaigiančią gausybę vaizdų, temų, išgyventų metų kaitoje atliepdama aistringam vidiniam pašaukimui ir beveik nepalikdama dėmesio kasdienybei.

Žinoma, kad Vydas Pinkevičius gimė 1949 metų lapkričio 9 d. Šiaulių rajone Gruzdžių miestelyje, ten mokėsi. 1968 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą studijuoti freskos pas prof. Sofiją Veiverytę. 1973 m. baigė ir atvyko į Klaipėdą. Tai beveik ir viskas. Tiesa, tarnavo Tarybinėje armijoje, tačiau ten jau buvo dailininkas bei parsivežė nuostabių piešinių ir temų kūrybai.

Grįžęs namo su grafike Felicija Kačenskaite sukūrė šeimą, susilaukė sūnaus Vido (vėliau tapusiu puikiu vargonininku), pradėjo dirbti Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykloje. Ten dirbo iki mirties. Tai ir viskas.

Viskas? Biografijos faktais – taip, bet… Tie, kas buvo jo dirbtuvėje, sukrėsti ir apstulbę matė – čia jo visas gyvenimas, jo dienos ir naktys, mėnesiai ir metai. Čia jo galva, rankos ir širdis čia – tarp tūkstančių gilių, prasmingų, ryškių, spalvomis žėrinčių tapybos drobių, dešimčių tūkstančių meistriškų puikios plastikos ir turinio piešinių. Kūrinių, pripildžiusių beveik visą jo dirbtuvės erdvę ir, rodos, įelektrinusių orą. Iš čia išėjo apie 50 personalinių kūrybos parodų, daug kūrinių pasiekė muziejus, galerijas, privačius namus ir gyvena savo tylų ir prasmingą gyvenimą. Jų dalis bus pristatoma retrospektyvinėje parodoje „Tapyba – gyvenimas“ KKKC parodinėse erdvėse.

Parodos kuratorius: Juozas Vosylius

Parodos vyks iki balandžio 28 d.

Iliustracijoje: Irma Leščinskaitė, Abstraktus violetas. Drobė, aliejus, 140cm x 160cm, 2011.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *