Dovilės Bagdonaitės paroda „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Iki kovo 12 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) veikia meno doktorantės Dovilės Bagdonaitės paroda „Pastoralė. Aitvarų ganyklos“.

„Užeik į aitvarų ganyklas.

Užeik, čia vyksta vienos meno doktorantės paroda. Ei, lankytojau, paimk už lyno ir tapk fantastiško gyvūno-aitvaro ganytoju. Nusifotografuok,  įkelk nuotrauką instagramą su grotažyme #aitvaruganyklos. Ant grindų rasi ženklus iš kurių vietų geriausia tai daryti.

*****

Don Kichotas prieš mirtį, išsisklaidžius riteriškoms iliuzijoms, bukoliškai svajoja apie savo kaip piemens gyvenimą. Jis pastoralės nepasiekia, o aš čia, po ilgos doktorantūros „kelionės“, kuriu savo pastoralės versiją. Ji nurodo pastangą ištrūkti, būti kitur, ne čia.

Paroda išsiplėtojo iš tapybos darbo „Pastoralė. Aiiittttvvvattrų llllllllllllaidymas“, kurio formali problema – teksto ir vaizdo jungtis. Pavadinimas parašytas tarsi per ilgai laikant nuspaustą klaviatūros mygtuką ir yra panašus į formato skaičių (322×233). Šios tekstinės deformacijos, ištampymai, pasikartojimai yra perkelti į aitvarų vaizdą. Per tokius trikdžius sukimba trys dėmenys (skaičiai, vaizdas tekstas), atsiranda keista, tarsi tiesiogiai materialiai užčiuopiama jungtis. Vaizde tai sukelia ir futuristišką judesį, kuris yra matomas ne iš vieno „laiko taško“.

Parodos struktūra – kurorto, miestelių švenčių. Įėjęs patenki į pagrindinę dalį: lauką, kuriame vyksta veiksmas: aitvarų laidymas. Tolimiau – pertraukos, prieangio erdvė, kurioje realiame gyvenime būna maisto ir alaus furgonai, suvenyrų parduotuvės, neformalūs pašnekesiai. Joje  sudaryta tirštesnė  ekspozicija iš donkichotiškos kelionės objektų, kuriuos atpažinsi, jei skaitei disertaciją, bet to daryti nebūtina – jie čia veikia savarankiškai išvalyti nuo teksto. Tai už pagrindinės ekspozicijos atverti krumpliaračiai, mechanizmai, laidų sistema, užkulisiai.

Ši pastoralė turi paslėptą grėsmę, savo juodąją išvirkščią pusę. Pastoralė yra iliuziška erdvė, idealo siekis – bet piemenų gyvenimas, kokį jį įsivaizdavo tapytojai ir aukštasis luomas, išties toks nebuvo. Tu, žmogus, gali čia pasaitu pažaboti ir valdyti gyvūną. Tau suteikiama galia būti ganytoju. Gali nusifotografuoti prie jo kaip žmonės fotografuojasi zoologijos soduose prie liūtų ir tigrų, kurortuose su papūgėlėmis, norėdami suteikti sau jėgą ir seksualumą.

Burtažodžiai: pastoralinė būsena, sąmoningas naivumas, povandeninės svajos, judesys, anamorfozė, sapnas, filmas atvirkštybė.”

________

*Pastoralė (lot. pastoralis – piemenų). Peizažo kryptis. Pastoralė vaizduoja idiliškas ir idealizuotas scenas iš piemenų gyvenimo.

Nuotraukos: Ieva Trinkūnaitė