Donato Jankausko paroda „Sekmadienis“ ŠMC

Vasario 8 d., penktadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma  Donato Jankausko  paroda „Sekmadienis“. Tą patį vakarą, 19 val.: Olofo Olssono pokalbių šou Raudonasis signalas! *

Didžioji S

„Sekmadienis“ – tai personalinė skulptoriaus Donato Jankausko (Duonio) paroda Didžiojoje ŠMC salėje. Pasak menininko, jei naująją parodą pavyks įgyvendinti taip, kaip sumanyta, bus užbaigti ir joje parodyti visi pastaruoju metu jo pradėti kūriniai.

Seka

Daugybę parodoje besirutuliojančių siužetų būtų galima apibūdinti tokiais raktažodžiais kaip susidūrimas, brutalumas, agresija, pasąmonė, fantazija, kaprizas, gyvuliškas pradas; Lietuvos šiuolaikinio meno gerbėjai parodoje atpažins primityvaus beždžionžmogio bei „mafijos boso“ Tonio Soprano personažus, nuolat grįžtančius į menininko kūrybą. Menininkas nuosekliai nenuoseklus: nepaisant pasikartojančių motyvų ir raiškios jų simbolikos, prasmė jo kūriniuose visuomet lieka judri ir sunkiai sugaunama. Tiršti, tankūs pasakojimai įsitaiso nebaigtose mintyse, kurios trūkinėja ne mažiau nei materialios D. Jankausko skulptūroms ir instaliacijoms naudojamos medžiagos ar paties autoriaus juokas.

Pasekmės

Galima sakyti, kad D. Jankausko kūrinių tema – pati kultūra; juose ir stebint juos iškyla tautos identiteto, meno, kūrybos, reprezentacijos, kontrolės ir kūrėjo savikontrolės temos, mirgančios ryškiais (kosminės, egzistencinės, buitinės?) katastrofos atspalviais.

Seda

Sedoje 1968 m. gimusio Donato Jankausko nuotraukos ir skulptūros puošia keleto Vilniaus barų ir kino teatrų interjerus, jo kurtos kaukės yra dalyvavę žymiausiuose Oskaro Koršunovo spektakliuose. Nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio masyvios, zoomorfinės jo skulptūros yra trumpam pakeitę ne vieną gatvę ar pastatą; meno pasaulyje savo laiku nuskambėjo ir drauge su grupe DDD (Donatas Jankauskas, Dainius Liškevičius, Darius Bastys) surengti projektai ir koncertai. Pirmoji personalinė Donato Jankausko paroda ŠMC, ironiškai pavadinta „Retrospektyva” ir nuosekliai pristačiusi absoliučiai visą ligtolinę menininko kūrybą, įskaitant asmeninius laiškus ir nebaigtus eskizus, įvyko 1999 metais. Ten pat buvo pristatytas ir vienas ikoniškiausių D. Jankausko kurtų ciklų – „Marčiurlionis“, kone ritualinis bandymas savo asmenyje sujungti dvi skirtingas biografijas (savo ir klasiko); žymaus krepšininko pavardė šiame projekte buvo pasitelkta truktelint romantinį genijaus mitą XXI amžiaus link.

Paroda veiks iki kovo 13 d.

*Vasario 8 d., penktadienį, 19 val.: Raudonasis signalas! Pokalbių šou ant nesėkmės slenksčio. Olofas Olssonas ir svečiai

„Olofas Olssonas ištobulino performanso-paskaitos kaip komedijos žanrą ir pasiūlė dar kartą permąstyti, kaip šiuolaikinis menas galėtų išreikšti save kaip švelnią galią. Jis pasidalino virtine pasakojimų, kuriuose jis kritiškai pavaizdavo kasdienius politinio korektiškumo ir tarpkultūrinio  bendradarbiavimo mechanizmus, kurie yra gajūs šių dienų meno akademijose. Jis prisiminė, kad jo tėvams, kurie susitiko ir pradėjo jį septintajame dešimtmetyje Maljorkoje, ši sala buvo tokia nebrangi, kad jie „pamiršo“, jog Ispanija tuo metu buvo valdoma diktatoriaus. Jei jie būtų buvę politiškai korektiški, svarstė Olssonas, jis niekada nebūtų gimęs.“
(Citata iš „Kalbantis viešasis menas“, Ronald Jones, „Frieze” žurnalo blogas, 2012 m. balandžio 4 d.)

Olofas Olssonas (g. 1965) gyvena ir kuria Kopenhagoje. Devintajame dešimtmetyje O. Olssonas daugiausia dirbo piratinio bendruomeninės radijo stoties DJ’ėjumi, vėliau ėmė kurti vizualiųjų menų srityje, nuo 2007 m. didžiausią dėmesį skirdamas performanso žanrui.

Šis pokalbių šou yra Šiuolaikinio meno centro projekto „Išnašos. Kiekvienas kūrinys kaip skirtingas įėjimas į tą pačią parodą“ dalis.