Dominyko Sidorovo paroda „Stebuklas“ Pamėnkalnio galerijoje

Iki gruodžio 13 d. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1) veikia Dominyko Sidorovo paroda „Stebuklas“. 

„Stebuklas“ – tai naujas „Daiktų manifesto“ skyrius.

Įprastoje aplinkoje protarpiais įvyksta maži stebuklai. Tarsi netolygiõs elektros srovės, intervalais blyksinčios lempos. Įspėjamojo kelio žibinto protarpiais apšviesti objektai. Autorius tą apšviestą sekundės dalį stebi šešėlį, kuris atrodo keistas, netikras, neįmanomai ne to apšviesto daikto. Tas momentas įsistebeilijusiam menininkui yra kaip stebuklas, ženklas ir motyvas.

Pagrindinis Dominyko Sidorovo motyvas – daiktas, tačiau tyrimo objektas yra žmonės ir jų naratyvai. Menininkas daiktais pasakoja apie žmones, jų santykius, nutikimus, būsenas. Parodoje rodomuose paveiksluose daiktai ar jų šešėliai tampa ženklais, mažais stebuklais, tarpusavio santykiu formuojančiais pasakojimus, brėžiančius žmogų. D. Sidorovui būdinga lokali, fragmentuota ir išvalyta raiška transformuojasi į kiek kitokią. Atsiranda veikėjų gausa vienoje drobėje, lyg grupiniame portrete. Dėl šios priežasties ir teorinis laukas virsta kiek labiau komplikuotu ir, tarsi pumpuravimosi metodu, skleidžiasi jau plėtojamoje menininko temoje.

Pirma – tai mūsų nereali realybė, kai paprastame gyvenime įvyksta keisti ir neįtikėtini dalykai. Ši dalis yra apie įvykius, kai viskas taip nerealiai susidėlioja, kaip gali įvykti tik tikrame gyvenime, o jei kas bandytų tai aprašyti, nupasakoti ar suvaidinti, būtų apkaltintas hiperbolizavimu ir nieko neįtikintų. Įvykių grandinės, kurių jungtys verčia mus nusistebėti, ar pavieniai objektai visiškai nestebuklingoje aplinkoje sužiba ir, atrodytų, nepaaiškinamai patraukia mūsų dėmesį. Dideli paprastos kasdienybės atsitiktinumai trumpam suspindi mažais stebuklais.

Antra – tai šešėliai. Šiose daugiafigūrėse kompozicijose menininkas kreipia žvilgsnį į vieno tapybos fundamentų – šviesos – antonimą tamsą. Dominyką Sidorovą domina galbūt nevisiškai pastovios, nevisiškai skaidrios ar tikros, ant daikto krentančios šviesos sukurtas šešėlis. Dabar menininkas tarsi brėžia daiktą per jo šešėlį ar foną, per aplinką išryškina ir suvokia objektą. Kreivi, ištįsę, fragmentuoti ir tik iš dalies savo daiktą primenantys šešėliai tapytoją traukia keistumu, netikėtumu ir, galima sakyti, netikrumu.

Ir trečia – tai statybvietė. Statybvietė kaip tam tikra būsena ir statybvietė kaip paletė. Remontuojamos kelio atkarpos ar statomi nauji namai ir kvartalai mieste tapytojo dėmesį patraukia kaip laikinas realiai matomo vaizdinio, peizažo trikdis. Šaižios, įspėjamosios, iš konteksto intencionaliai iškrentančios spalvos ataidi D. Sidorovo paveiksluose kaip ženklai ar reiškiniai. Neįprasti spalvų deriniai staiga atrodo labai matyti ir visiškai savi.

Tai ciklo kūną sudarančios trys jungiamosios dalys, kurių sąveikavimo procese arba pavienėse apraiškose gali nutikti keistas dalykas. Keistas dalykas, kurio galutiniame taške save išgirstumėte sakant: – Stebuklas!

Naujomis ryškiomis kobalto mėlynos ir oranžinės spalvos uniformomis apsirengę kelio remonto darbuotojai abiejuose didelės gatvės krantuose vairuojantį menininką trinkteli maža elektros srove ir sujaudina taip, kad jis turi stabtelti šalikelėje, ramiai pakvėpuoti ir pasižymėti, kad tapo dar vieno mažo stebuklo liudininku. (Marius Vabalas)

Dominykas Sidorovas (1993) – jaunosios kartos lietuvių menininkas, aktyviai dalyvaujantis grupinėse parodose, užsienio meno mugėse bei rengiantis personalines parodas. 2022 m. tris mėnesius rezidavo menininkų rezidencijose Norvegijoje bei Austrijoje. 2021 m. laimėjo tarptautinį tapybos konkursą „Jaunojo tapytojo prizas“. Paroda „Stebuklas“ Pamėnkalnio galerijoje (Vilnius) yra septintoji autoriaus personalinė paroda.

Parodos rengėjas: Pamėnkalnio galerija.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos dailininkų sąjunga.
Partneriai: Jaunojo tapytojo prizas, galerija „Vartai“.

Fotografijos: Dovaldė Butėnaitė