Deimanto Narkevičiaus solo paroda „Cupboard and a Play“ gb agency, Paryžiuje

2014 m. vasario 28 d., Penktadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
rsz_1dsc_6736

Glaustas, tačiau ne be sąmojo, Cupboard and a Play, toks naujos lietuvių menininko Deimanto Narkevičiaus parodos gb agency galerijoje Paryžiuje pavadinimas. Tai pavadinimas apjungiantis Narkevičiaus skulptūras su jo naujausiu video darbu, sukurtu 2013 metais. Kaip menininkas mėgsta sakyti, jo filmai yra skulptūrų pratęsimai, kadangi abu yra susiję su erdve ir judėjimu, taip, kaip skulptūros pamatymas iš visų pusių parodo, kad mes jas suprantame fragmentiškai, taip ir filmo stebėjimas kuria iliuziją ištęstą laike.

Narkevičius dekonstruoja, kuria pertrūkius, sugretina; savo kūryboje perteikia dvigubą laikiškumą ir skirtingas perspektyvas, tiek naujame video kūrinyje, tiek trijų dimensijų objektuose.

Open in Six Parts (1993) – tai pokario spinta, padalinta į autonomiškas sekcijas. Šešios jos dalys yra išdėliotos ant grindų kaskart skirtingai pagal parodos išplanavimą ir objektas, paverstas į readymade, praranda savo funkciją ir atveria įvairius savo praeities sluoksnius. Narkevičius žiūri į istoriją iš takaus ir gyvo požiūrio taško, jo darbai tiria santykį tarp atminties ir faktų, pabrėždami skirtingus istorijos suvokimo laikotarpius. Naudodamas jį dominančio laikmečio priemones ir įrankius jis tampa lyg jį dominančio periodo archeologu.

Performatyvi skulptūra , White Revenge (2008) yra subjektyvi rekonstrukcija, atrandama įsigilinus į per tam tikrą laiką atsiradusį kompromisą. Šis darbas susideda iš ofiso stalo kopijos, kurio originalą 1930-aisiais suprojektavo El Lissitskis (dabartinė verija buvo atkurta Tecta). Į šį stalą buvo šautos keturios kulkos iš Mauser C96. Šis ginklas buvo naudotas po 1917 metų revoliucijos, tiek baltagvardiečių, tiek jų oponentų. Autentiško objekto trauka ir atitinkanti jį ideologija pasirodo nutolusi nuo šiuolaikinio varianto, skirto šiandienos vidurinės klasės pirkėjams, jų vartojimo kultūrai. Nuvijus šalin tokią pastabą, nors Spalio revoliucija galiausiai pasirodė nesėkminga, menininkas prikelia praeitį ją “atlikdamas”. Praeities įvykiai tampa D. Narkevičiaus medžiaga, dalykais, kuriuos verta ištirti jo pasirinktu būdu. Jei brutalus, beasmenis šaudymas į objektą yra tuščias poelgis dabar, menininkas tvirtina, kad jis toks nėra žiūrint iš istorinės perspektyvos. Prasmė vis tiek yra, tačiau nebūtinai ten, kur mes tikėtumėmės. Tokiu veiksmu klausimas yra tarytum iškeltas, bet neatsakytas – jis atviras.

Kitais darbais istorija yra siejama su labiau asmeniška patirtimi. Pavyzdžiui skulptūra Game No. 1 (1995) – tai futbolo kamuolys išlietas iš bronzos. Kiekvienas šio daikto segmentas yra vis kita menininko liemens paviršiaus dalis, redukuota į banalų, kasdieninį objektą, turintį aiškius asmens atpažinimo ženklus.

Prie šios grupės darbų, menininkas nori pridėti suvenyrą. Iš savo 2002-ais metais sukurto filmo Kaimietis jis atsirenka vieną 16mm kadrą, kuris tampa nedidelio formato nuotrauka.

Naujausias Deimanto Narkevičiaus darbas Books on Shelves and Without Letters (2013) yra dviejų kanalų video instaliacija. Jame rodoma keturiasdešimties minučių grupės Without Letters koncertas knygyne “Keista” Vilniuje. Menininkas neslepia spontaniško kameros judėjimo. Įrašas primena 9-ojo dešimtmečio muzikos klipus savo atmosfera, pabrėžtais optiniais kameros judesiais pirmyn ir atgal. Žaidimas su laiku, vaizdo tekstūra ir vietos estetika netgi nukelia mus į pirmųjų TV video klipų laikus, lyg grupė būtų buvusi matoma jau to laikmečio žiniasklaidoje. Knygų puslapiai, kuriuos klausytojai kartais varto koncerto metu, šmėsteli lyg dar kito laiko intarpai.

Books on Shelves and Without Letters – tai tęsinys pramanyto grupės turo pradėto prieš tris metus rodant filmą Ausgeträumt (2010). Tuo darbu menininkas pasiūlė pagaminti muzikinį video klipą jaunų muzikantų pirmajam singlui. Ši vizuali transkripcija tapo kūriniu, o tuo pačiu ir būdu pristatyti jų muziką meno bendruomenėms. Narkevičius vysto šią asociaciją kurdamas naują dinamiką. Šįkart Without Letters tikrai pasirodo kaip pagrindiniai filmo veikėjai.

Books on Shelves and Without Letters – tai video instaliacija egzistuojanti autonomiškai, ji pati besiplėtoja tiek meno erdvėje, tiek muzikinėje terpėje. Ir tai yra Deimanto Narkevičiaus gebėjimo kurti vis naujus formatus patvirtinimas.

Paroda veiks nuo kovo 1 iki balandžio 12 gb agency (18 rue des 4 fils, 75003, Paryžius).

Iliustracijoje: Deimantas Narkevičius, „Books on shelves and Without Letters“, 2013, video. Fotografijos autorius Blaise Adilon.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *