.

Prano Domšaičio kūrybos paroda „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“ M. Žilinsko dailės galerijoje

Kraštovaizdis su namais. Lietuvos išeivijos dailės fondo kolekcija

Birželio 12 d., penktadienį, 17 val., M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) atidaroma Lietuvos išeivijos dailės fondo organizuojama jubiliejinė Prano Domšaičio (1880–1965) kūrybos paroda „Visuomet kelyje. Tapyba iš privačių rinkinių“.

Šiemet minimos 135-osios P. Domšaičio gimimo metinės paskatino Lietuvos išeivijos dailės fondą surengti parodą, kurioje pristatomi fondo ir kitose privačiose kolekcijose – Nerijaus Dagilio, Rolando Valiūno, Ramunės ir Antano Zabulių – esantys dailininko kūriniai. Paroda suteikia galimybę pažvelgti ir į Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko dailės galerijoje saugomus P. Domšaičio kūrinius, į muziejų patekusius kaip privačių asmenų dovanos, visų pirma dailininko našlės Adelheidės Armhold-Domšaitienės-Žvironienės (1901–1992) ir jos antrojo vyro Kazio Žvirono (1904–2001). Parodoje eksponuojami 53 kūriniai – aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės. Kūriniai parodai atrinkti ir ekspozicija suformuota siekiant pateikti koncentruotą ilgos dailininko gyvenimo kelionės nuo Kruopynų kaimo Mažojoje Lietuvoje iki Keiptauno Pietų Afrikoje vaizdą.

P. Domšaičio kūrybai, kuri Vokietijoje, o vėliau Pietų Afrikoje skleidėsi veikiama vyraujančių XX a. moderniosios dailės tendencijų, būdingos lygia greta besivystančios ir kas kelerius metus atgyjančios gana skirtingos meninės kalbos linijos. Dailininko kūrybos pradžia pažymėta vėlyvojo impresionizmo ženklu. Ankstyvuosiuose kūriniuose vyravo gimtojo krašto gamtos ir kasdienybės vaizdai. Lūžis įvyko Pirmojo pasaulinio karo metais. Tapybinio realizmo stilistiką jo kūriniuose keitė ekspresionizmui artimesnė autoriaus išgyvenimų raiška, supaprastintos formos, įvairi tapybos paviršiaus struktūra, sodrios spalvos. Sėkmės ir pripažinimo Vokietijoje laikotarpį nutraukė Trečiojo reicho nuo 1933 m. pradėta kampanija prieš modernųjį meną, paskelbtą „išsigimusiu“ (Entartete Kunst). Patekęs į nepageidaujamų dailininkų sąrašus, P. Domšaitis Antrojo pasaulinio karo išvakarėse rado prieglobstį Austrijoje, o 1949 m. kartu su žmona išvyko į Pietų Afriką. Pirmaisiais metais Pietų Afrikoje P. Domšaitis daug keliavo, analizavo naują aplinką ir tiksliai perteikė įspūdžius, vaizduodamas afrikiečių darbus, ritualus ir aplinką. Tolimoje šalyje radęs palankią kūrybai atmosferą, dailininkas intensyviai kūrė, rengė personalines parodas, dalyvavo bendrose parodose. Jo vardas ir kūryba tapo neatsiejama Pietų Afrikos XX a. dailės istorijos dalimi.

Dailininko kūrybos palikime intriguoja gausūs dvipusiai paveikslai, kurių antra pusė meniškumu neretai nenusileidžia pirmai. Dėl šios priežasties parodoje pirmą kartą visuomenei bus pristatytos abi P. Domšaičio dvipusių paveikslų dalys.

VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondas, įsteigta „Lewben Art Foundation“, – nevalstybinė institucija, kurios tikslas – sistemingai tyrinėti išeivijos dailę ir grąžinti kūrinius į tėvynę. Lietuvos išeivijos dailės fondo administruojamą kolekciją sudaro Lietuvos išeivių darbai nuo XIX a. pradžios iki šių dienų.

Parodos kuratorė – Kristina Jokubavičienė

Organizatorius – Lietuvos išeivijos dailės fondas

Parodos koordinatorė – Ugnė Bužinskaitė

Parodos architektas – Aurimas Syrusas

Partneriai: „Lewben Art Foundation“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Lietuvos kultūros taryba

Informacinis rėmėjas – artnews.lt

Paroda veiks iki 2015 m. liepos 27 d.