Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio paroda „savi/svetimi: kaustika“ galerijoje „Artifex“

2017 m. gruodžio 21 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Gruodžio 22d. (penktadienį) 18 val. VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“ (Gaono g. 1, Vilnius) atidaroma  menininkų dueto Dalios Mikonytės ir Adomo Žudžio paroda  “savi/svetimi: kaustika”. Parodos kuratorė – Laima Kreivytė.

 Autorių ir kuratorės tekstas

“Fotogramų ciklo ir video instaliacijos temą „savi / svetimi“ įkvėpė Lietuvos istorijos pervartos ir dabar pasaulyje vykstantys geopolitiniai procesai: migracija, karas, visuomenės susiskaidymas. Kartu tai žvilgsnis į save ir artimą aplinką – ką laikome savu? Kas mums svetima? Pasirinktos priemonės leidžia atskleisti tarp skirtingų požiūrių tvyrančią įtampą: šviesa ir tamsa, pozityvas ir negatyvas yra ne tik fotografijos, bet ir ideologijos bei antropologijos studijų objektas.

Fotografija yra priemonė, kuria labai lengva manipuliuoti, todėl nenaudojame šiuolaikinio jos išraiškos būdo (skaitmeninio atvaizdo), renkamės seniausią ir “tikriausią” jos pavidalą – analoginį kontaktinį atspaudą – fotogramą. Fotograma – fotografinio atspaudo gavimas nenaudojant foto kameros. Realiais daiktais paliestas fotografinis paviršius – tiksliausias, betarpiškas realybės užfiksavimas; sava, paliečiama, esanti arčiau kūno gyvenimo nuotrupa. Paneigiama kaip Turino drobulė (it. Sindone di Torino) ar tikėtina kaip katastrofų teorija (mat. catastrophe theory).

Mes atsitraukiame nuo realybės ir fotografinį paviršių liečiame su kaustika. Fizikoje tai paviršius, kuriame dėl optinės sistemos aberacijų kertasi du gretimi iš vieno taško išėję ir sistemoje lūžę ar nuo jos atsispindėję šviesos spinduliai; medicinoje – chirurginė priemonė – audinių prideginimas specialiais elektros srove įkaitintais elektrodais ar net pačios prideginančios medžiagos. Mūsų kūriniuose šviesos koncentracija lūžta permatomame paviršiuje – vandenyje, stikle, skaidriame plastike ir išdegina savo pėdsaką sidabro druskose. Fotograminės kaustikos atspindi ir išlaužo mums reikšmingas istorines nuotrupas, ženklus, asmeninius ir bio/politinius artefaktus, kalbančius apie aktualią kiekvieno iš mūsų kasdienybę ir laikinas bei sunkiai apibrėžiamas jos ribas.

Skaitmeninė projekcija – atvirkščias analoginiam, iškreiptas veidrodinis realybės atspindys, dirbtinis atkartojimas – tarsi abstrakti prasmė ar signifikantas užmetamas ant konkretaus ir apibrėžto paviršiaus, formos. Mus domina ši futurizmo ir tradicionalizmo jungtis. Mūsų tikslas yra analogines technikos perkėlimas į skaitmeninę, skaitmeninio objekto performavimas į analoginę fotogramą ir grįžimas atgal; savos ir svetimų istorijų jungimas į nesibaigiantį, persipinantį, lūžtantį ir deginantį naratyvą.”

Parodos laikas 2017.12.22 – 2017.01.06

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *