Dago Eriko Elgino paroda „La Collection Moderne (Čiurlionis)“ galerijoje „Vartai“

Iki lapkričio 20 d. galerijoje „Vartai“ veikia norvegų menininko Dago Eriko Elgino paroda “La Collection Moderne (Čiurlionis)“.

Parodoje “La Collection Moderne (Čiurlionis)“ pristatomi norvegų menininko Dago Eriko Elgino specialiai šiai progai sukurti tekstiniai paveikslai, kuriuose mezgamas dialogas su lietuvių dailininku ir kompozitoriumi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu (1875-1911 m.). “La Collection Moderne“– tai tęstinis tapybinis ikoniškų modernistinių paveikslų, jų atsiradimo ir muziejinių etikečių kontekstinio bei vaizdinio turinio tyrimas. Serija buvo parengta tokioms vietoms kaip Oslo nacionalinis muziejus, Berlyno „Hamburger Bahnhof“, Paryžiaus „Fondation Hippocréne“ ir Sietlo Šiaurės muziejus.

 La Collection Moderne (Čiurlionis)   –

Nuo nulio, pačiame nulyje prasideda tikrasis judėjimas. Kiekvienoje parodoje esantis formalumas, egzistuodamas anapus jos ir jai „nepriklausydamas“, tuo pačiu yra būtinas ir suteikia jai vientisą formą – apjungdamas daiktus bei sumanymus, suteikdamas atsitiktinumų samplaikai tolydžios sekos pavidalą. Įsiterpimas baltomis pirštinėmis prikabinant etiketę, paaiškinančią tai, ką reikia žinoti – vardą, gimimo ir mirties datas, medžiagas, techniką, išmatavimus, kūrybos akto atlikimo laiką, kūrinio namus – mums pasiūlo tai, kas yra už meno ir tai, kas neišvengiamai egzistuoja jame, bet nepaisant lydinčiosios informacijos, apima nuojauta, kad tai lieka formalumu, o dažnai sąmoningai nepastebimas informacijos kvadratas visuomet išsaugo savo klasikinį vaidmenį, formą ir kelių milimetrų iškilimą, metantį šešėlį nuo tolydžiai paskirstyto apšvietimo. Lenkiantis ir artėjant, atliekant pažinimo veiksmą lyg pamirštame į ką nurodo šie žodžiai, skaičiai, simboliai; išnyksta apibendrinantis ir vienijantis konceptas. Vaizduotė, sąmonė ir jos atmintis akimirkai atsiskiria nuo į jusles nutaikyto kūrinio ir neria į tekstinį mąstymo išoriškumą ir informacijos teikiamą papildymą. Tačiau prieš pradedant tyrinėti ryšius ir istorijas būtina sugrįžti į kontinuumą, į dabarties artikuliuojamą prasmę bei joje slypinčius ženklus – į pėdsakų trūkumą, į išlikusią informaciją, į reliatyvią tapatybę, į esamo laiko daugialypumą. Kūriniai, vaizdas ar net juos suvokianti sąmonė reiškiniams prasmę suteikia tik perkeldama ją į simbolinę kalbos struktūrą, o jos suvokimą – į šios struktūros vidų. Tačiau pastaroji yra tik tam, kad nurodytų tai, ką laikome tikrove – jausmą, skanų potėpio taktiliškumą, dažo spindesį ir paprastame juodame plote slypintį ribiškumą, kuriam norisi suteikti niekio, begalybės, absoliuto sąvokų žaismę, lyg priartinančią prie objektyvaus pasaulio ribos. Ar yra kažkas anapus kūrinio ir jo metrikos, istorijos ir įtakų, ryšių ir įkvėpimų, struktūros ir jos dekonstravimo?

Linas Bliškevičius

Dag Erik Elgin (g. 1962 m.) gyvena ir dirba Osle, Norvegijoje. Menininkas yra baigęs filosofijos ir teisės studijas, vėliau studijavo Oslo Nacionalinėje menų ir dizaino kolegijoje, Diuseldorfo meno akademijoje ir Oslo Nacionalinėje dailės akademijoje. Pastarojoje dirbo profesoriumi 2010 – 2016 m. 2014 m. menininkui buvo įteiktas „Carnegie“ meno apdovanojimas.

Dag Erik Elgin kūrybą formuoja nuolatinis tapybos istorijos raidos, modernizmo idealų ir šiuolaikinės vizualios kultūros tyrimas. Tekstą pateikdamas kaip tapybinį elementą, menininkas atkartoja istorines strategijas, ieško tęstinio modernizmo ryšio su šiuolaikine estetine raiška ir kelia klausimus apie kultūros formavimosi procesus. Jo vizualinius tyrinėjimus seka ir kūrybą atliepiantys tekstai. Savo darbuose menininkas vysto vidinį dialogą tarp to, kas buvo vaizduojama anksčiau ir to, kas vaizduojama dabar, taip atkreipdamas dėmesį į meninių formų genezę bei skatindamas apmąstyti vaizdo / kalbos perskyrą, motyvų pasikartojimą ir įvairių meninių dėmenų istoriją bei sąveiką.

Parodos grafinis dizainas: Ieva Lygnugarytė

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela