Ciklo „Mano teritorijos: moteriškoji kūrybos erdvė“ VI-oji konferencija VDA „Titanike“

Lapkričio 6 d. VDA „Titanike“ (Maironio g. 3, Vilnius, I a. 112 auditorija) vyks Vilniaus dailės akademijos ir Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA)  Lietuvos sekcijos rengiamo ciklo „Mano teritorijos: moteriškoji kūrybos erdvė“ VI-oji  konferencija.

 Rytinė sesija:                       

10:00-10:45  dr. Margarita Jankauskaitė (Lygių galimybių  plėtros centras)

Kaip neoliberalizmas pagrobė feminizmą.

Pranešime, remiantis Nancy Fraser įžvalgomis, kalbama apie tai, kuo revoliucingos buvo antrosios feminizmo bangos idėjos, kaip jos pakeitė visuomenės vertybines nuostatas ir lyčių santykių suvokimą. Išskiriami pagrindiniai valstybės organizuoto kapitalizmo kritikos aspektai, vertinant jo ypatumus iš lyčių perspektyvos, o taip pat atskleidžiama, kaip neoliberalistinis posūkis nusavino pažangias feminizmo idėjas ir pasitelkė jas didėjančios moterų diskriminacijos pateisinimui.  

10:45-11:30  Eimantas Gudas (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valdovų rūmai)
Habsburgaitės ir Jogailaičiai: valdovių dvaro kultūra Lietuvoje XV-XVI a.  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų šeimos nariai net vienuolika kartų tuokėsi su Habsburgų dinastijos atstovais. Septynios Habsburgaitės buvo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, trys iš jų ištekėjo už mūsiškių monarchų iš Jogailaičių dinastijos. Kokiai kultūrai šios trys valdovės teikė pirmenybę, kokioje aplinkoje jos augo, kokias tradicijas puoselėjo Lietuvoje ir Lenkijoje? Apie tai paskaitą skaitys Valdovų rūmų muziejaus Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius-vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas.

11:30–11:50 dr. Loreta Mačianskaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

Kultūros intertekstai Valdo Papievio romane „Odilė, arba oro uostų vienatvė”

Pranešime, skirtame naujausiam Valdo Papievio romanui „Odilė, arba uostų vienatvė” (2015), susitelkiama į tankų intertekstinių ir intermedialinių ryšių tinklą, apimantį visus romano sluoksnius.  Viduramžio kultūros interteksto, ypač  – mergelės ir vienaragio mikrosiužeto – analizė leidžia  interpretuoti  Papievio  tekstą kaip šiuolaikinį riterio romano variantą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į romantinės  ir modernistinės literatūros nuorodas bei citatas romane ,  susijusias su nerealizuotos menininkės likimo refleksija ir moteriško sąmoningumo trajektorijomis.

11:55 – 12:15 dr. Gitana Notrimaitė  

Aldonos Liobytės literatūrinės pažiūros, arba Liobytė blogerė

Pranešime kalbama apie mažai tyrinėtą Aldonos Liobytės  kūrybinio palikimo dalį – jos laiškus. Juose su skirtingais adresatais kalbama apie to meto literatūros ir kultūros lauką, kontraversiškai vertinami to meto literatūros korifėjai.

12:20-12:55  Laima Kreivytė (AICA, VDA)

Kuravimas kaip performansas. Žvilgsnis į mano kuruotas parodas.

Pranešime analizuosiu svarbesnius savo kuratorinius projektus, susijusius su moterų menininkių kūryba, istorijos (per)rašymu ir institucine kritika. Bus paliestos bendradarbiavimo, performatyvumo, tapatybės (de)konstravimo ir įvietinimo temos. 

13:00 – 14:00   PIETŲ PERTRAUKA

Popietinė sesija:

14:10-14:30  Ieva Burbaitė (Lietuvos dailės fondas)

Tarp romantikos ir standarto: Vilniaus dailininkės Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės (1915-1980) gyvenimas ir kūryba

Šiemet minime Vilniaus dailininkės ir fotografės Sofijos Urbonavičiūtės-Subačiuvienės (1915-1980) gimimo šimtmetį. Jos asmenybė ir kūryba siejama su Vilniaus lietuvių kultūra, Urbonavičiūtė-Subačiuvienė didžiąją gyvenimo dalį praleido Vilniuje, kur pirmuosius dailės įgūdžius įgijo iš Vytauto Kairiūkščio (1890-1961), mokindamasi Vytauto Didžiojo gimnazijoje. 1933-1938 metais studijavo Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete, čia sėkmingai baigė Liudomiro Slendzinskio (1889-1980) Tapybos studiją. Po dailininkės mirties paskelbti atsiminimai supažindina su daugiakultūrio, spalvingo ir šurmuliuojančio studentų miesto gyvenimu tarpukaryje. Sofijos mylėtas Vilnius po karo neteko savo romantinės auros, sovietmečiu virto standartiniu provincijos miestu. Sėkmingai prasidėjusi dailininkės profesinė karjera, vis dėlto klostėsi ne itin sklandžiai, kaip beje, ir jos asmeninis gyvenimas.

Pranešime bus apžvelgiamas Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto auklėtinės kūrybinis kelias, pristatomas įvairus, nors ir negausus jos meninis palikimas. Autotekstų fragmentai ir archyvinės fotografijos leis geriau pažinti ją supusią aplinką, o liudininkų prisiminimų nuotrupos suteiks naujų bruožų asmeninei kūrėjos charakteristikai.

14.35 – 15:00 dr. Agnė Narušytė (AICA, VDA)

Daugybinė ekspozicija: Aurelijos Maknytės „Tėvų kambarys” ir „Deficitas”

Daugybinė ekspozicija – paprastas technologinis triukas, kuriuo pasinaudojant galima sujungti skirtingas erdves ir laikus į vieną vaizdą fotografijoje. Taip sukurti vaizdai atrodo vaiduokliški, fantastiniai ir kartu šiek tiek juokingi. Nenoriu pasakyti, kad dvi Aurelijos Maknytės surengtos parodos turi kokį nors ryšį su fotografija ar lengvai perskaitomais efektais. Šiuo atveju naudoju daugybinę ekspoziciją kaip metaforą, leidžiančią nusakyti jos elgesį su ekspozicijos erdve, kurioje sluoksniuojasi skirtingų žmonių skirtingi laikotarpiai ir skirtingos vietos. Autorė tų sluoksnių atskirumo neslepia, netgi išviešina šaltinius – šeimos gyvenimo fragmentus, įvairiais tikslais pagamintus artefaktus ir jos ilgą laiką kolekcionuojamus spaudinius, kuriuose skleidžiasi kitų žmonių gyvenimo istorijos, kartu ir komiškos, ir vaiduokliškos. Kaip daugybinės ekspozicijos principu sukurtose fotografijose, čia sujungiamos nieko viena apie kitą neįtariančios tikrovės, kurios susikalba sau nematomais, bet autorės numatytais atsitiktinumais. O menininkė leidžia žiūrovui pasijusti visa tai matančiu ir ateities privilegijuotu žinovu, kartu įtraukdama jį kaip dar vieną ekspozicijos sluoksnį. Beje, ryšys su fotografija – irgi netikras atsitiktinumas, nes Maknytė pati studijavo fotografiją ir daugelį metų jos moko Vienožinskio dailės mokykloje bei Dizaino kolegijoje.

                                                         Menininkių tribūna:  

15:05 – 15:30 Aurelija Maknytė

Temų paieška ir proceso ypatumai

Menininkė apžvelgs pagrindinius savo kūrybos bruožus, pabandys išskirti tam tikrus įtakojančius projekto vizualią kalbą veiksnius.

Trumpai pristatys įvairių medijų naudojimo ypatumus kolektyvinėje kūryboje, aptars kūrybinio proceso problematiką bei pristatys būsimus projektus.

15:35 – 16:00  Irma Stanaitytė

Tėvo kambariai (arba pusvalandis labirinte) 

Autobiografinė klajonė po keletą kūrinių ir minčių apie tapatumą.

16:05 – 16:30 Laura Stasiulytė

Aplinkybių sluoksniuočiai. Mažos didelės istorijos. Kalba vieta

Menininkė pristatys savo atrinkus kūrybinius sumanymus ir jų atsiradimo aplinkybes susijusias su kalba, vieta, laiku ir atmintimi.  Bus paliesti klausimai  apie asmens tapatumą skirtingų kalbų, mentalitetų, ideologijų sistemoje.

16:35-17:05  Eglė Ulčickaitė

Laiko kartografija

Kūryboje analizuoju laiko, atminties, realybės daugialypumo, kasdienybės temas. Tapybą traktuoju kaip tyrimą, kurį vykdydama tiek asmeniškai, tiek visuotinai aktualius klausimus nagrinėju ne žodine, o vaizdine kalba. Motyvus savo paveikslams sukurti telkiuosi iš kasdienės aplinkos. Konstruoju savotišką paralelinę – vaizdinę kartoteką. Pranešime pristatysiu kelių pastarųjų metų kūrybą: kaip prasidėjo (praėjusio) laiko paieškos, ką (at)radau, ir kur tai atvedė.

DISKUSIJOS

Iliustracijoje: Aurelija Maknytė, Tėvų kambarys parodos fragmentas, 2015