Skelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus dėl parodų rengimo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
Paskelbti konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2024“ finalininkai
Lietuvos nacionalinis paviljonas: tarptautinis pripažinimas, tūkstančiai lankytojų ir tirpstantis katalogo tiražas
Devintoji paroda „JCDecaux premija“ ieško naujų vardų ir keliasi į istorinį pastatą
Ekspertė pataria: kaip apie lytiškumą kalbėtis meno muziejuje?
Mugė ART COMPENSA: 60 menininkų, 500 kūrinių, 3 dienos audringo meno gūsio
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Resursai
Gabrielle Hecht
Gabrielle Hecht yra Franko Stantono fondo branduolinio saugumo profesorė Stanfordo universitete,. Ji dirba Tarptautinio saugumo ir bendradarbiavimo centre (CISAC) bei Istorijos katedroje. Prieš grįždama į Stanfordą 2017 m., Hecht aštuoniolika metų dėstė Mičigano universitete, kur prisidėjo prie pastarojo bendro projekto su Witso socialinių ir ekonominių tyrimų institutu (PAR) „Teorijos ir empirizmo jungimas pertvarkant Afrikos humanitarinius mokslus“ įgyvendinimo. Hecht parašė dvi apdovanojimus pelniusias knygas apie branduolines problemas: „Branduolinė būklė: afrikiečiai ir pasaulinė urano prekyba“ (Being Nuclear: Africans and the Global Uranium Trade, 2012) bei „Prancūzijos spindesys: branduolinė energija ir nacionalinė tapatybė“ (The Radiance of France: Nuclear Power and National Identity, 1998 & 2009). Šiuo metu rašo knygą apie technologiją ir galią Afrikoje (numatomą išleisti Kembridžo universiteto leidyklos) bei esė apie radioaktyvias ir kitokių formų atliekas seriją, kurios preliminarus pavadinimas yra „Toksiškos Afrikos antropoceno istorijos“ (Toxic Tales from the African Anthropocene).
