ATVIRAS KREIPIMASIS DĖL LIETUVOS KULTŪROS LEIDINIŲ UŽSIENIO KALBOMIS FINANSAVIMO

Medijų rėmimo fondas spalio 15 d. paskelbė konkursus 2025 m. finansinei paramai gauti, kuriuose nurodoma, jog, pasikeitus taisyklėms, finansuojami bus tik tie leidiniai, kuriuose  informacija rengiama ir skelbiama lietuvių kalba. Tokiu būdu visiškai užkertamas kelias nepriklausomai Lietuvos kultūros ir meno sklaidai tarptautiniu mastu bei kultūros sklaidai užsienio kalbomis šalies viduje, paliekant išimtį tik specifiniams tautinių mažumų leidiniams. Tad kyla klausimas, ar buvo nuspręsta, kad Lietuvos kultūros sklaida užsienyje per nepriklausomos kultūros žiniasklaidos priemones yra nereikalinga ir neturi būti valstybės finansuojama, ar susiklosčiusi padėtis yra kultūros finansavimą skirstančių institucijų nesusikalbėjimo pasekmė?

Įkūrus Medijų rėmimo fondą, Lietuvos kultūros taryba iš savo programų pašalino galimybę finansuoti kultūros žiniasklaidos projektus (žr. LKT gairių 18.2 punktą). Atrodytų, sprendimas logiškas, nes tikėtasi, jog visos medijos finansavimo paskirstymo funkciją atliks būtent Medijų rėmimo fondas. Tačiau, Medijų rėmimo fondui įvedus naujas taisykles, Lietuvos kultūros ir meno sklaida užsiimantys, į užsienio ir įvairiakalbę vidaus auditoriją orientuoti, anglų ar kitomis užsienio kalbomis tekstus publikuojantys leidiniai ir platformos praranda galimybę gauti bet kokį finansavimą Lietuvoje. 

Medijų rėmimo fondo administracija komentuoja situaciją teigdami, jog anglų ir kitomis kalbomis leidžiami kultūros žurnalai priskiriami reprezentaciniams, todėl jų finansavimu turėtų rūpintis Lietuvos kultūros institutas. Tuo tarpu Lietuvos kultūros institutas neturi nei Kultūros ir meno leidinių finansavimo programos, nei tam tikslui numatytų lėšų. 

Medijų rėmimo fondo „Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos finansavimo sąlygos“ kaip vieną iš programos uždavinių įvardija: „Viešinti gerąją praktiką skatinant kūrėjų profesinį bendradarbiavimą Lietuvoje ir užsienyje“.  Tad kyla klausimas, ar fondo Tarybos nutarimas neprieštarauja jų pačių veiklos uždaviniams – kaip įmanoma įgyvendinti šį uždavinį, jei konkurso sąlygos nurodo, jog informacija turi būti „rengiama ir skelbiama tik lietuvių kalba“?

Svarbu pastebėti, kad valstybinių kultūros žiniasklaidos priemonių, užsiimančių Lietuvos meno sklaida užsienio kalba, nėra, tą funkciją atlieka nepriklausomos, nekomercinės organizacijos per jų įsteigtus leidinius. Atėmus galimybę gauti valstybinį finansavimą, VšĮ Artnews.lt įsteigto žurnalo „Echo Gone Wrong“ bei VšĮ Vilniaus reviu literatūros žurnalo „Vilnius Review“ išlikimui ir tolesniam egzistavimui iškyla grėsmė. Dvylika metų internete veikiantis žurnalas „Echo Gone Wrong“ yra vienintelis anglų kalba prieinamas šaltinis, koncentruotai teikiantis informaciją apie Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vykstančius šiuolaikinio meno ir kultūros įvykius, procesus, aktualijas. Žurnalas reaguoja į meno ir kultūros įvykus, analizuoja regiono meno lauką bei užsiima intensyvia menininkų kūrybos sklaida pasauliui. „Echo Gone Wrong“ yra svarbi platforma ne vien Lietuvos menininkams, kultūros ir meno institucijoms, bet ir turi didelį palaikymą Baltijos šalyse, yra vertinamas kaip pagrindinis įrankis užsienio profesionalams pažinti Lietuvos meno lauką, o Lietuvos kūrėjams – savita vizitinė kortelė žengiant užsienio auditorijos link. 

„Vilnius Review“ yra pagrindinis šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimų ir informacijos apie šią literatūrą šaltinis, geros ir kokybiškai išverstos lietuvių literatūros saugykla, kurios tekstus skaito ir lietuvių, ir užsienio skaitytojai, tautinių lietuvių bendruomenių nariai visame pasaulyje. Svetainėje lankomasi iš daugiau nei 40 skirtingų valstybių, daugiausia – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Kanados, Lenkijos ir Vokietijos). Geriausi metų vertimai skelbiami kasmetinėje popierinėje antologijoje, platinamoje rinktiniuose anglakalbiuose knygynuose (pvz., „Hopscotch reading room“ Berlyne, „Winding Stair“ Dubline, „Ark Books“ Kopenhagoje ir kt.). Leidinio tekstai, užsienio kalbomis pristatantys lietuvių literatūros autorius, ne kartą pasitarnavo kaip svarbus įrankis tiek autoriams, tiek Lietuvos leidėjams ieškant partnerių ir leidėjų užsienyje. 

Įvedus naujas Medijų rėmimo fondo taisykles, nebėra galimybės finansuoti ne tik šiuos, jau egzistuojančius anglų kalba leidžiamus leidinius, bet ir atsirasti naujoms iniciatyvoms, tokiu būdu ženkliai ribojamas Lietuvos kultūros informacijos prieinamumas pasauliui bei Lietuvoje gyvenantiems kitakalbiams skaitytojams ir rašytojams. Tuo metu, kai Lietuvos menas ir kultūra išgyvena žymų pakilimą, mūsų kūrėjai iš įvairiausių sričių meno gauna aukščiausius tarptautinius kultūros apdovanojimus, kūriniai yra rodomi svarbiausiose meno institucijose, bienalėse ir kitur, sprendimas panaikinti bet kokias galimybes nepriklausomos kultūros žiniasklaidos priemonėms gauti valstybinį finansavimą atrodo keistas ir nemotyvuotas, darantis mūsų kultūrą uždaresnę ir mažiau prieinamą. 

Prašome pakomentuoti, kaip ir ar išvis ketinama spręsti nepriklausomų kultūros leidinių, leidžiamų ne lietuvių kalba, finansavimo klausimą, ar tiesiog nuspręsta, kad nepriklausoma Lietuvos kultūros ir meno spauda, skirta užsieniui, išeivijai ir kitakalbiams Lietuvos skaitytojams, tapo nebereikalinga?

„Echo Gone Wrong“ žurnalo vyr. redaktorė Vitalija Jasaitė

„Vilnius Review“ vyr. redaktorius dr. Saulius Vasiliauskas

VšĮ „Arnews.lt“ direktorė Danutė Gambickaitė

Kultūros periodinių leidinių asociacija

Kultūros periodinių leidinių asociacijos pirmininkas Mantas Tamošaitis