"Arūnas Vaitkūnas (1956-2005). Piešiniai ir fotografijos" Molėtų dailės galerijoje

Lapkričio 8 d. (penktadienis) 15 val. Molėtų dailės galerijoje (Inturkės g. 4, Molėtai) vyks parodos „Arūnas Vaitkūnas (1956-2005). Piešiniai ir fotografijos„ atidarymas.

Svarbu patekti į tėkmę, srovę – tik po to pasirinkimas krypties.
Pasroviui ar prieš srovę. Rinktis galima jau nuo pirmosios 
Linijos (A. Vaitkūnas).

„Arūnas Vaitkūnas. Piešiniai ir fotografijos” kolekciją sudaro­ išdidinti skaitmeniniai piešinių atspaudai bei fotografijos iš menininko kelionių. Vaizdinių turinys, leidžiantis į A. Vaitkūno kūrybą pažvelgti iš įvairių rakursų, kalba apie tą patį – Kūrimą. Pasikartojančios piešinių temos liudija nuolatinį mąstymą, gilinimąsi į tai, kas slypi už regimo daiktų paviršiaus. Tų pačių motyvų kartojimasis žymi mąstymo slinktį, judėjimą fizinėje erdvėje ir minčių dėlionėse, t. y. vieną itin svarbų visoje A. Vaitkūno kūryboje momentą – procesą. „Jeigu viską žinai iki galo, žinai, kaip tai padaryti ir užbaigti, nebelieka prasmės dirbti, nes tai yra jau užbaigta mintyje“, – yra rašęs tapytojas.

Fotografijos A. Vaitkūno darytos įvairių kelionių metu. Jų siužetai perteikti ir piešiniuose. Kodėl kyla noras nupiešti nufotografuotą vaizdą? Ar tai „dvigubas“ vienos pasaulio dalelės matymas ir fiksavimas? Kai kurių dailininko kūrybos mįslių jau nebeįminsime, tačiau eksponuojamose fotografijose užfiksuoti daugiausia nelabai ryškūs, padūmavę Žemaitijos vaizdai, seni rakandai, liturginiai reikmenys, bažnyčių interjerai tarsi liudija apie „šventosios Lietuvos“, jos mistinės dvasios, gelmių paieškas.

A. Vaitkūno piešiniai, kaip ir tapyba, paveikia mus stipria emocija, kurią spinduliuoja kiekvienas menininko regėtas ir popieriaus lape iš naujo „sutvertas“ vaizdinys. Jausmą pavertus kūryba, o ne aplinkos atkartojimu, įvyksta svarbi slinktis – nuo pasaulio prie meno, t. y. kitos, „paralelinės“ tikrovės…

Menininko žodžiai: „Viskas yra tik procesas.“… Temų kartojimas piešiniuose, vėlgi rodo ieškojimą, „procesą“, nuolatinę Kelionę. „Tiesiog darai tai, ką turi daryti“ (A. V.). Supranti, kad kalbama ne apie pasirinkimą, o apie nulemtą užduotį, Misiją. „Turi“ skamba kaip „privalai“. Tokie menininkai – tai žmonės, kurie atsiduoda savo Misijai. Jie eina į ją iškėlę rankas. Tad kelionės tikslas – ne vietos ieškojimas, o pati kelionė.

Prieš metus Kaune (Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių bei galerijoje „Meno parkas“) vyko piešinių, dokumentų, fotografijų iš šeimos archyvo parodos ir piešinių albumo pristatymas. Paroda Molėtų dailės galerijoje -projekto „Žinomų nežinomieji” sklaidos dalis.

Menotyrininkė Giedrė Legotaitė