Armandos Klimavičiūtės skenografijos paroda „Rėva“ „Bundu“ erdvėje Kaune

Rugpjūčio 12 d. „Bundu“ erdvėje (E. Ožeškienės g. 11, Kaunas) atidaryta personalinė Armandos Klimavičiūtės skenografijos paroda „Rėva“.

Armanda Klimavičiūtė – jaunosios kartos menininkė, gimusi 1998 m. Šimonyse (Kupiškio raj.). Nuo 2017 m. gyvena Kaune. Šiuo metu studijuoja grafinį dizainą Kauno kolegijoje, Menų ir ugdymo fakultete. Skenografija Armandos gyvenime atsirado netikėtai – dar 2019 m. visiškai intuityviai pabandė namuose nuskenuoti keletą augalų. 2022 m. autorė vėl sugrįžo prie šios paslaptingos, bet vis labiau populiarėjančios fotografijos šakos bei pradėjo kurti darbų seriją.  

Skenografija – fotografijos meno technika, atsiradusi 1990 m., pradėjus naudoti skaitytuvus kaip meninę priemonę. Ši gana nauja meno kryptis pasižymi tiek vaizduojamajam menui, tiek grafikos dizainui, iliustracijoms ar reklamai būdingomis estetinėmis savybėmis. Skaitmeninį fotoaparatą šioje technikoje atstoja didelės raiškos skaitytuvas, gebantis užfiksuoti kone mikroskopines objektų daleles, jų tekstūras, grafiškus elementus. Tiesa, ties skaitytuvo teikiamomis galimybėmis ši meninė kryptis neapsiriboja. Ne mažiau svarbus ir menininko minčių, idėjų indėlis. Būtent autoriaus gebėjimas įvairiai apdoroti, manipuliuoti ir konceptualiai plėtoti skenuotus vaizdus, suteikia skenogramoms (skenuoti ir kompiuteriu apdoroti vaizdai) unikalumo. Šioje alternatyvioje fotografijos šakoje skaitytuvas tampa menininko įrankiu tyrinėti, o pats kūrėjas priartėja prie tyrėjo, tyrinėtojo amplua.

Debiutinėje A. Klimavičiūtės parodoje – „Rėva“ pristatomi 8 darbai – 4 spalvotos ir dar tiek pat nespalvotų, A1 formato, spaudos vienetų. Menininkės pasirenkamas skaitmenizuojamas objektas – gėlės. Išties, augalai skenografijoje yra plačiai naudojama medžiaga. Tai universalus, daugybę asociacijų keliantis simbolis. Tiesa, užuot fiksuodama tobulą gėlių grožį, autorė atsigręžia į žiedų trapumą ir gležnumą. Sutelktose, minimalistinėse kompozicijose esame kviečiami dėmesingai tyrinėti gamtą iš labai arti ir kurti intymų ryšį su ja. Čia ir slypi skenografijos grožis – galimybė pamatyti pasaulį kitu kampu, ko negali suteikti tradicinė fotografija. Tiesa, pastaruoju metu jaunoji skenografė tolsta nuo augalinių motyvų bei daugiau eksperimentuoja su įvairiomis buitiškomis tekstūromis.

Intriguojantis parodos pavadinimas nurodo į retokai naudojamą lietuvišką žodį „rėva“, reiškiantį upės slenkstį, seklumą akmenuotu dugnu. Slenkties motyvas A. Klimavičiūtės skenogramose išgaunamas įvairiai manipuliuojant šviesotamsa, judinant pačius objektus bei keičiant fonus skenavimo proceso metu. Tai ne tik charakteringas vizualinis efektas, bet ir metafora, nusakanti autorės kūrybos startą, baimių peržengimą ir reikšmingą pokytį Lietuvos skenografijos meno kontekste.

Kurdama skenogramas, autorė pritaiko Grafinio dizaino studijose įgyjamas žinias, kruopščiai apdoroja vaizdus „Photoshop“ programa. Programinė įranga dažniausiai naudojama vizualiniam triukšmui – įvairioms dulkelėms išvalyti, taip pat spalvų ir tekstūrų filtrams uždėti. Tačiau, tokio pobūdžio intervencija yra minimali. A. Klimavičiūtės kuriamos skenografijos esmė yra vaizdiniai ir spalviniai „defektai“, lemiantys šios meninės technikos žavesį bei kylančias prasmingas asociacijas.

Nors darbuose objektai yra dvimačiai ir plokšti, menininkė sugeba išgauti gylio iliuziją. A. Klimavičiūtė maksimaliai išnaudoja riboto skenuojamo lauko plotį ir įvairiai keisdama fonus bei skenuojamų objektų atstumus, sukuria mistišką, nepažinią ir smalsumą skatinančią erdvę. Žiūrovas, žvelgdamas į autorės darbus, gali pasijusti taip, lyg žiūrėtų į „sekretus“ – erdvėje suspaustus, laike sustabdytus, grožio laikinumą perteikiančius reliktus.

Nors pasaulyje ši eksperimentinė fotografijos šaka vis labiau populiarėja dėl jos prieinamumo, ekonomiškumo ir plačių kūrybinių galimybių, Lietuvoje tai praktiškai nežinoma meno kryptis. Tad A. Klimavičiūtė imasi išties reikšmingo vaidmens – ne tik individualiai kurti, bet ir supažindinti bei įtraukti visuomenę į kūrybinį veiksmą. Menininkė organizuoja skenografijos dirbtuves, skatina dalyvių kūrybiškumą per improvizuotą skenogramų kūrimo veiksmą bei po truputį telkia skenografijos entuziastų bendruomenę.

Vis dėlto, nors skenografija gali užsiimti kiekvienas, tačiau sukurti vizualiai turtingas, įvairiai niuansuotas ir konceptualiai pagrįstas skenogramas reikalauja kompozicijos išmanymo, meninio polėkio ir techninių bei praktinių įgūdžių. Jaunoji menininkė A. Klimavičiūtė žengia dar tik pirmuosius žingsnius skenografijoje, tačiau neabejoju, jog tai bus svarus indėlis vizualiniame Lietuvos meno lauke, praplėsiantis universalią meno kalbą.

Parodos kuratorė: Minija Mažeikaitė
Parodos teksto autorė: Agota Bričkutė
Parodos garso menininkas: Tadas Greičiūnas
Dizainerė: Armanda Klimavičiūtė
Nuotraukų autorius: Albinas Liutkus

Teksto autorė: menotyrininkė Agota Bričkutė