Architektūros [pokalbių] fondas tęsią 27-tą pokalbių ciklą „Regeneracija [ir jos įtampos]“

2020 m. rugsėjo 30 d., Trečiadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt

Spalio 1 ir 8 dienomis, ketvirtadieniais, Architektūros [pokalbių] fondas tęsią 27-tą pokalbių ciklą „Regeneracija [ir jos įtampos]“ ir kviečia į dvi nuotolines paskaitas.

Regeneracija [ir jos įtampos] pokalbių ciklas sieks žengti už viešajame diskurse dominuojančių binarinių opozicijų tarp stagnuojančio lokalaus išsaugojimo ir distopiško globalaus progreso. Skirtingų disciplinų atstovai kurs strategijas pozityviam urbanistiniam ir architektūriniam pokyčiui aktyvuoti. Pranešėjai analizuos kaip meno, estetikos, garso ir socialinio identiteto registrai (trans)formuoja urbanistines erdves. Skirtingų sričių ekspertai kritiškai pristatys regeneracijos fenomeną ir įvairialypius jo padarinius. Regeneracija [ir jos įtampos] siūlo platų, bet atidų žvilgsnį į miesto pokyčius ir siūlo pozityvias strategijas šiems pokyčiams analizuoti bei alternatyvoms kurti.

 Spalio 1 d. Jaspar Joseph-Lester paskaita „Lūžio taškas: ar menas gali išpranašauti miesto gyvenimą?”.

Kuo pokalbis įkvepiantis?

Menas geba ne tik reprezentuoti realybę, bet ir ją formuoti bei transformuoti. Nuo novelių iki paveikslų ar tiesioginių kultūrinių intervencijų, – vaizduotę žadinantys miesto vaizdiniai įgalina pažvelgti į urbanistinę ateitį šiandien. Paskaitoje bus apžvelgiamas santykis tarp meno ir urbanistinių vietovaizdžių. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos bus ieškoma atsakymų: ar kūrybinės veiklos gali aktyviai nuspėti miesto ateitį? Kaip kritinis ir kūrybingas susidūrimas su miesto infrastruktūra gali pasitarnauti urbanistinius vietovaizdžius kuriantiems žmonėms? Kur galima rasti sąlyčio taškų, padėsiančių kūrėjams transformuoti materialiąsias realybes? Ir galiausiai: ar meninės intervencijos yra įkalintos pagražinimo (angl. beautification) ir gentrifikacijos santykio? Ar menas gali suardyti šią dichotomiją?

Kuo pašnekovas išskirtinis?

Jaspar Joseph-Lester domėjimosi sritis apima meno kūrinių kūrimą, kuravimą ir rašymą. Įtakotas architektūros, dizaino, urbanizmo, žmogiškosios geografijos (angl. human geography), filosofijos, kino, medijų studijų, erdvės teorijos ir ekonomikos Joseph-Lester tiria konkuruojančių ideologijų sklaidą modernybėje, urbanistinio atsinaujinimo ir regeneracijos bei socialinės organizacijos praktikose. Savo darbe jis siekia parodyti kaip meninės praktikos gali sulėtinti ir transformuoti besikartojančiu bendrųjų planų ir regeneracinių schemų įtaką miestų kultūriniame gyvenime.

Paskaita vyks anglų kalba, spalio 1 d., 20 val. Paskaitos transliacija: https://youtu.be/VHET_ir3WXE

Spalio 8 d. B. Çiçek Tülü ir S. Perea-Diaz paskaita „Ritminiai susikirtimai: girdimoji architektūra ir garsiniai įtrūkimai”.

Kuo pokalbis įkvepiantis?

Vizualumas architektūroje ir urbanistiniame dizaine užgožia girdėjimo ir klausymo gebėjimus. Garsas yra vienas svarbiausių elementų, padedančių vartotojams suvokti aplinką. Akustinė aplinka neapsiriboja foniniais garsais, specifiškais garsovaizdžiais ar garsine tarša, sukelta eismo ir mūsų kasdienės veiklos. Greičiau tai yra girdimųjų patirčių supratimas ir garsinių teritorijų atradimas urbanistinėse erdvėse klausymo ir girdėjimo pagalba.

Banu Çiçek Tülü ir Samuel Perea-Díaz teigia, kad garso architektūroje ir urbanistiniame dizaine tyrimai turi didelį potencialą. Kaip garsas gali prisidėti prie urbanistinės aplinkos supratimo? Kokios metodologijos padeda puoselėti garsą kaip įrankį, skatinantį socialinį dalyvavimą? Paskaitoje bus analizuojama ambivalentiško ryšio tarp garso, architektūros ir urbanistinių erdvių istorija bei pačių pranešėjų tarpdisciplininės metodologijos.

Kuo pašnekovai išskirtiniai?

Banu Çiçek Tülü – nepriklausoma tyrėja, miesto erdvių projektuotoja ir DJ gyvenanti Berlyne. Ji yra viena iš Muhtelif redaktorių, dėsto Urbanistinį aktyvizmą Humbolt universitete Berlyne, viena iš Berlin Sonic įkūrėjų, yra dėsčiusi New Jersey Institute of Technology ir Pratt Institute Niujorke. Banu Çiçek Tülü savo ekstra-disciplininėse veiklose jungia kuratorystę, menines ir akademines praktikas, kuriomis siekia tyrinėti urbanistines erdves, garso politiką ir žadinti architektūros kultūrinę vaizduotę. Pagrindinės tyrimų sritys – urbanistinių erdvių projektavimo teorija, urbanistinės bendruomenės, įsitraukimas, viešosios erdvės, garsovaizdžiai, akustinė ekologija ir erdvinis teisingumas.

Samuel Perea-Diaz – nepriklausomas tyrėjas, erdvės dizaineris ir architektas gyvenantis Berlyne. Savo darbuose jis naudoja meną kaip kūrybingą būdą tirti urbanistinei kasdienybei. Samuel Perea-Diaz tyrimuose istorija ir atmintis persipina su architektūra ir garsu, atskleidžiančiais regeneracijos paliestus miestovaizdžius. Šiuo metu jis dėsto Garso studijas Humboldt universitete Berlyne ir Garso menus Berlin University of Arts.

Paskaita vyks anglų kalba, spalio 8 d., 20 val. Paskaitos transliacija: https://www.youtube.com/watch?v=AujdZ7sAD7A

Paskaitos yra 27-ojo Architektūros [pokalbių] fondo ciklo Regeneracija [ir jos įtampos] dalis. Ankstesnes ciklo paskaitas galima išvysti Architektūros fondo paskyroje, Vimeo platformoje: https://vimeo.com/archfondas

Pokalbių ciklą organizuoja: Architektūros fondas

Pokalbių ciklo strateginis partneris: Lietuvos kultūros taryba; Pokalbių ciklo remėjas: PAROC

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *