Architektūros galerijos A-XY atidarymas Kaune ir Šarūno Petrausko paroda „future lab.01_HYPHA [3: biostruktūros]“

Rugsėjo 28 d. Maironio g. Kaune, atidaryta architektūros galerija A-XY, kurioje pristatomas renginių ciklas „future lab.01_HYPHA“ ir jo pirmoji dalis – architekto Šarūno Petrausko paroda „future lab.01_HYPHA [3: biostruktūros]“.

A-XY – pop up principu veikianti galerija, kurios įkūrėjos – architektės Vika Pranaitytė-Bareckė, Eglė Januškienė ir tarpdisciplininio meno kūrėja Lina Pranaitytė teigia, jog šioje erdvėje bus pristatomi eksperimentiniai architektūros ir tarpdisciplininio meno lauko kūrėjai bei idėjos, skatinami meno bendruomenių ryšiai.

Pimoje parodoje pristatoma gyva micelio biostruktūra „Hypha-3“. Hifas – hypha (gr. ὑφή, hyphē) – „tinklas“ – išsišakojusi, susiraizgiusi ir tankiai susipynusi gijelė. Daugybė plonyčių hifų sudaro grybieną micelį. Tai tęstinio tyrimo eksperimentas, kurio metu yra gilinamasi į grybieną, gamtoje plačiai išplitusią gyvybės formą, tačiau retai nagrinėjamą architektūros plotmėje. Šios materijos pažinimas yra naudojamos kaip įrankis kuriant konceptualią architektūrą, ieškant naujos architektūrinės raiškos ir atsakymo į klausimą: kaip būtų galima auginti erdvines struktūras pritaikytas žmonių veiklai?

Šiuolaikinė erdvė – gyva ir besikeičianti?

Šiandien, kūrybinio eksperimentavimo procese menas, mokslas, technologijos ir gamta yra lygiaverčiai, tačiau šiuolaikinėje architektūroje gamtoje vyraujantys principai ir jų taikymas sutinkami retai. Meninio tyrimo problematika apima biomimetikos (gamtinių principų) taikymo architektūroje nebuvimą. Šis tyrimas aktualus dėl jame analizuojamo biologinio analogo kaip inspiracijos šaltinio naujai raiškai architektūroje. Ne ką mažiau aktualus grybienos, kitaip vadinamo micelio, materijos pažinimo, atveriančio naujus kūrybiškumo klodus ir konceptualius architektūrinius rezultatus klausimas. Tyrime naudojamas hibridinis kūrybos procesas, kuomet galutinis rezultatas nėra visiškai nuspėjamas ir nėra baigtinis. Procesas yra nulemiamas ne tik autoriaus, bet ir nežmogiško intelekto. Taip kuriama tobula, gamtinė estetika, neužbaigta ir kintanti laike.

Jaunosios kartos architektas Šarūnas Petrauskas nuo 2019 m. gilinasi į gyvosios gamtos principų pritaikymo architektūroje problematiką. Kurdamas erdvines micelio struktūras autorius tiki, kad tai yra ateities architektūros vizija.

2019 m. tyrimai prasidėjo VGTU architektūros magistro studijose, 2020 m. ,,Hypha-1.0” buvo pristatyta Vilniuje, galerijoje ,,Nulinis laipsnis”, 2022 m. autorius tęsė šias praktikas tyrimų lauke. Parodos atidarymo metu – kultūros platforma Kaunas 3022 atliko garso eksperimentą, kuris jutiklių pagalba leido įgarsinti parodos eksponatus.

Parodą lydintys renginiai:

Spalio 7 d. 11 val. architektės, „Mažasis architektas“ edukatorės, KTU doktorantės Eglės Januškienės edukacija vaikams;

Spalio 14 d. 11 val. ekskursija po Varnikų mišką su grybų pasaulio eksperte, edukatore ir mikologe Aurelija Plūke;

Spalio 19 d. 18.30 val. chemiko/ mikologo – gamtos tyrimų centro doktoranto, MB „Pjaunu grybą“ tyrėjo Mato Gavenausko paskaitos tema „Grybai ir jų erdvės“.

Paroda galerijoje A-XY veiks iki spalio 19 d.

Rėmėjai ir partneriai: MB „Pjaunu grybą” ir MB „Kombučerija”, ,,Metalo klasika”.