Apie TEMA, Klaipėdą ir asmeninę kūrybą. Interviu su Linu Kutavičiumi

Industrinės erdvės dažnai asocijuojasi su tolimais megapoliais, slapta ir nepažinta, gal net ir keista kūrybine bendruomene ir nuolatiniu judėjimu: idėjų, žmonių, kūrėjų, ne kūrėjų ir kt. Viena tokių erdvių Klaipėdoje – T.E.M.A. – pastaraisiais metais savo veiklas vystanti Šiauriniame rage, Naujojo Uosto g. 3. Apie T.E.M.A. trylikos metų gyvavimą kalbamės su įkūrėju, šviesos dizaineriu Linu Kutavičiumi.

Linas Kutavičius (g. 1979) studijavo Vilniaus dailės akademijoje. Naudodamas eksperimentines medžiagas, menininkas kuria funkcionalaus apšvietimo objektus, pritaiko juos interjere ir eksterjere. Nuo 1997 metų Linas dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose, parodose, bendradarbiauja neformaliuose tarpkultūriniuose projektuose, kuria muzikos festivalių ir kitų renginių scenografiją. Gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Linai, 2009-aisiais industrinėje aplinkoje susibūrė neformali menininkų bendruomenė – T.E.M.A. (Tarptautinė Eksperimentinė Meno Akcija). Skirtingų sričių kūrėjai vystė savo kūrybines praktikas ir tuo pačių kolaboravo bendruose vyksmuose. Po trylikos gyvavimo metų pakeitėte ne tik lokaciją, bet turbūt keitėsi ir nariai, veiklos tikslai. Kas yra T.E.M.A. šiandien?

Tiesa, pasikeitė ir veiklos kryptys, ir bendruomenė. Pradžioje susibūrėme erdvėse, kuriomis galėjome naudotis neatlygintinai. Pati aplinka buvo stimulas ir akstinas veikti. Šiuo metu už turimas patalpas mokame nuomą, todėl natūraliai pasikoregavo renginiai, jų mažiau ir kitokio turinio. O T.E.M.A. narius papildė nauji, pastarieji vysto savo kūrybines veiklas, bendrų projektų mažiau ir rečiau, bet kokybiškesni.

Kokias veiklas T.E.M.A. vysto? Pradėjote ir meno rezidentūros programą, papasakok apie tai plačiau.

Karantino metu priverstinai turėjome daug laisvo laiko ir medžiagų. Mes, T.E.M.A., laikomės pozicijos – naudojame tai, ką tuo metu turime, perrūšiuojame. Tvarumo idėjos buvo neišvengiamos nuo pat veiklos pradžios. Medžiagų, daiktų antras panaudojimas buvo kaip išgyvenimo sąlyga, dabar – tendencija. To pasekoje atsirado nauja erdvė – rezidencija. Kvietimo rezidencijai neskelbiame, galima kreiptis bet kada. Parašykite ir atsiųskite rezidencijos projektą bei pridėkite motyvacinį laišką. Studijos nuomai taikome nuolaidas. Kambarį galima išsinuomoti ir nebūtinai kūrybai. Džiaugiamės vis didėjančiu rezidencijos susidomėjimu. T.E.M.A. kiemo dalis ir galerija yra savita ir išskirtinė erdvė. Džiaugiamės partneryste su Herkus Kantas komanda.

Kokį tu matai Klaipėdos kultūrinį gyvenimą? Ar trūksta vietos prisistatyti ar kitaip įsilieti?

Matyt, dėl to užsiimu šia kūrybine veikla, t.y. T.E.M.A. platformos kūrimu. Pats galiu save realizuoti ir siekiu, kad kiti matytų sau potencialą šiame darinyje. Tikiu, kad tai yra pradžia atsirasti kitokiai erdvei, kad daugiau kūrėjų galėtų save realizuoti. To pasekoje kultūrinis gyvenimas organiškai augs ir keisis. Galima sakyti, kad erdvė suteikia galimybę realizuoti savo darbus. Ilgą laiką buvusi virtuali realybė suteikė dar kitokias kūrybines strategijas, bet tuo pačiu visus ir išvargino.

Vieno interviu metu mūsų rezidentė buvo paklausta, kodėl ji būtent čia. Jos atsakymas – ji lengvai pritapo, rado daug bendraminčių. Esu sulaukęs komentarų, kad vieta primena Vilnių ar Berlyną. Ši nuoroda į didmiesčius, manau, reiškią tų urbanistinių vietų atmosferą, laisvą kūrybinę dvasią. Laisvės pojūtis žmonėms yra esminis. Yra noras čia ateiti, sugrįžti, galų gale imtis veiklos. Laisvė jausmas veikia kaip magnetas. Būtent to ir trūksta Klaipėdai, viskas gan sukaustyta, stokojama laisvės. Mano laikas ir kūrybinis darbas – indėlis į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą. Darau tai, ką galiu ir kuo tikiu.

Ar neaplanko nusivylimas?

Nusivylimo dar nebuvo. Atvirkščiai, džiugina, kad kol kas pastangos pasiteisina. Esame patenkinti bendradarbiavimu su barais, o tai leidžia laisviau veikti. Kadangi nuomojamės patalpas, kol kas būti visiškai finansiškai nepriklausomiems nepavyksta. Aš pats pajamas iš savų projektų ir investuoju į šią veiklą. Kitaip negaliu.

Kelis dešimtmečius kuri šviesos objektus, instaliacijas. Ko išmokai, supratai per tuos metus dirbdamas su šviesa? Kas tave inspiruoja?

Mano veikla vystoma dviem kryptim: T.E.M.A. ir šviesos instaliacijos. Asmeniniai projektai, kuriuos vykdau, skiriasi nuo darytų prieš dešimt ar penkis metus. Iš dalies šviesų instaliacijų kūrimas tapo mano verslu ir uždarbiu. Turbūt daugelis svajoja, kad kūryba taptų ir pragyvenimo šaltiniu, tačiau yra itin sunku laviruoti tarp nepriklausomų kūrybinių sumanymų ir laikytis verslo taisyklių. Džiaugiuosi, kad pavyksta išlaikyti savo kūrybinę laisvę, net susisaisčius sutartimis, įsipareigojimais ar verslo sandoriais. Kita vertus asmeninė kūryba nukenčia, nes vis mažiau jai lieka laiko arba vystoma lėta eiga.

Žiedas ir smilgos tapo tavo tarsi kūrybos „vizitine kortele“. Jungdamas geometrines figūras, eksperimentuodamas medžiagomis tarsi vedi šviesą. Daugiausiai naudoji baltą ir raudoną šviesas. Kodėl tik šias spalvas?

Procese išsigrynina tam tikri elementai, kurie išpopuliarėja. Kaip populiari daina, kada staiga visi nori, kad ją dainuotum. Ar pats nori ją dainuot – klausimas. Stengiuosi manipuliuoti formomis, ieškoti skirtingų kompozicijų ir pritaikymo būdų, bet tuo pačiu paieškos trumpesnės, nei anksčiau. Buvo laikas, kai vadovavausi asmenine darbo taisykle: kiekvienam projektui kūriau kažką visiškai naujo ir nematyto, ko pats nemoku ir tai būtų visiškas išbandymas. Tada eskizuoji, mąstai, eksperimentuoji, bet išeikvoji labai daug finansinių ir ne tik resursų. Žinoma, tai apsunkindavo ir bendravimą su užsakovais.

Klausi, ko išmokau. Dar labiau pasitikėti savimi, ta vidine nuojauta, kuri niekad nenuvilia. Pasitikrinti projekto partnerius. Jeigu jauti pasitikėjimą ir laisvę kitu, tada baigtinis rezultatas yra atitinkamai geras arba blogas. Aš pats pilnai pasineriu, atsiduodu projektui, tada ir rezultatas visus tenkina. Žinoma, tai nėra lengva.

Grįžtant prie klausimo, spalvų niekad nenaudoju, jų nemėgstu. Spalvos reikalingos, tačiau jų gausa būdinga scenos apšvietimui, teatrui. Po keleto bandymų teatre, supratau, kad man ten ne vieta. Apsprendęs savo veiklos krypties objektą – šviesą, nusibrėžiau kitus orientyrus – dirbti su nespalvota šviesa, savo kaip kūrėjo teises ir laisvę jas išlaikyti.

Kokius optinius ir jutiminius efektus sieki sukurti savo instaliacijų žiūrovui?

Matai, mes gyvename tokiame regione, klimato juostoje, kur labai daug tamsos ir mums ypatingai svarbi šviesa. Tai yra vienas tų esminių dalykų, kuris padeda arba trukdo gyventi. Koks tai bebūtų projektas, ką aš bedaryčiau, esmė yra, kad šviesos sudėliojimas miesto ar kitokioje erdvėje atliktų savo funkciją. Žinoma, pasitaiko išimčių, pavyzdžiui, projektas „Amberscope“ (gintaro projekcija)  ̶  lėto veikimo, atlieka apšvietimo funkciją ir psichologinį (raminantį) poveikį. Naudoji elektrą, tam tikrus komponentus, kurie turi būti patvarūs gamtinėmis sąlygomis. Instaliacijos nėra vienkartinis produktas.

Žmogaus savijautą lemia šviesa. Dažnai pro langus stebiu žmones, kurie patalpose apsišviečia pigiomis LED lemputėmis, kad būtų kuo ekonomiškiau. Tačiau šviesos poveikis toks stiprus, kad dažnai nesuprantame, kodėl prastai jaučiamės.

Individualus darbas perėjo į kolektyvinį – prieš septynerius metus įkūrei studiją „Lightforms”. Prie kokių eksperimentų ir projektų dabar darbuojatės? Kokias technologijas jungiate, naudojate?

Dirbu principu – pats suprojektuoju, pats pagaminu, žinoma, dabar jau tai yra mes. Kas tai bebūtų,  meninis projektas, ilgalaikė ar trumpalaikė instaliacija, patys instaliuojame ir atliekame techninę priežiūrą ir pilnai atsakome už produkciją. Prisiimu atsakomybę, nesiūlau idėjos, kurios negalėčiau įgyvendinti. Todėl pasveriu savo galimybes arba dirbu tokiomis, kurias galiu kontroliuoti. Kartais kažkuriame proceso etape prisijungia papildomi partneriai. Yra dalykų, kurių pats nepagaminsiu, tarkim, saulės kolektoriaus ir nesumontuosiu tūrinės hologramos. Žaidi, manipuliuoji turimais resursais, kartu su komanda realizuoti idėją.

Ar šviesos projektams pasitelkiate aplinkos energiją: saulės, vėjo, vandens?

Visko esame bandę ir su vėjo kolektoriais, vandeniu, jūros bangom ar po vandeniu.

Ar yra vieta, kuri inspiruoja? Gamtoje ieškai formų ir idėjų ar pasitiki daugiau savo patirtimi?

Yra daug įvairiausių faktorių suformuojančių idėją. Dažniausiai tai būna pirmoji idėja, kuria aš pasitikiu. Po to seka techninio išpildymo darbai. Tiesą sakant, senokai buvau pasinėręs į kūrybinį procesą. Esu nekantrus, mėgstu greitą darbo tempą. Deja, ne visada galiu sau leisti ilgus kūrybinius ieškojimus, pavyzdžiui, paruošti parodą – būtų visiškai nerealu.

Sėkmės ir ačiū už pokalbį.

Nuotraukos:

[1-2] Fot. aut. Arūnė Baronaitė
[3] TEMA. Fot. Organizatorių archyvas
[4-16] Fot. aut. Arūnė Baronaitė