Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms atminti skirta paroda „L'Étreinte – Embracement – Glamonė“ galerijoje „Vartai“

Iki spalio 29 d. galerijoje „Vartai“ veikia žymaus Lietuvos modernizmo menininko Antano Mončio šimtosioms gimimo metinėms atminti skirta paroda „L’Étreinte – Embracement – Glamonė“. Parodos kuratoriai: Linas Bliškevičius ir Yates Norton. Dalyviai: Antanas Mončys, Arturas Bumšteinas, Viltė Bražiūnaitė & Tomas Sinkevičius, Robertas Narkus, Deimantas Narkevičius, Marija Puipaitė, Vytautas Gečas, Neringa Vasiliauskaitė, Laurynas Skeisgiela, Martynas Kazimierėnas, Indrė Šerpytytė.

Parodoje pristatomi Antano Mončio kūriniai, daugelis kurių anksčiau nebuvo rodyti Lietuvoje, kartu su šiai parodai sukurtais naujais lietuvių šiuolaikinio meno kūrėjų darbais. Paroda sutelkia dėmesį į Mončio susidomėjimą kūnu, medžiaga, amatu ir lemiamu intymumo bei smalsumo vaidmeniu kūrybiniame procese; tos pačios savybės matomos ir šiuolaikinių menininkų praktikose.

Paroda išryškina Mončio kūryboje nuolat pasikartojančias rankų, burnų ir kirminus ar žarnas primenančias formas, kurios atsiskleidžia, apglėbia, virškina ir apkabina. Šie kintantys morfologiniai motyvai liudija Mončio artumą spiralinių, išlinkių formų „liaudies barokui“ bei atsidavimą giliam malonumui, teikiamam darbui su medžiagomis, o ne prieš jas. Tačiau Mončio žaismingo požiūrio į gamybą neriboja jokia „tikros medžiagų prigimties“ dogma ar įtikėjimas meno viršenybe amato atžvilgiu. Žiūrėdami į jo kūrybą matome jį tyrinėjant kamufliažą ir mimikriją, ornamentą ir dekorą, žaismą ir vaizduotę tokiu būdu, kuris paverčia jo raišką gimininga tiek plačiam modernių meno stilių laukui, tiek lietuvių etninės kultūros paveldui.

Parodoje dalyvaujantys šiuolaikiniai menininkai sukūrė jai skirtus naujus kūrinius, dažnai remdamiesi Mončio kūrybos bruožais, rezonuojančiais su jų pačių menine praktika ir šiuolaikinėmis problemomis, o kartais nuo jų nukrypdami. Tai leidžia įžvelgti paraleles tarp Mončio kūrybinės praktikos savybių ir šiuolaikinio meno kūrėjų siekio mesti iššūkį prielaidoms apie amatininkystę, technologijas – tiek tradicines, tiek pačias pažangiausias – ir jų panaudojimui kuriant darbus, kuriuose akcentuojamas jų dabartiškumas.

Kaip ir paties Mončio kūryba, šių menininkų praktikos yra įsišaknijusios dvilypume, imliam skirtybei ir sunknkumui bei nuolatiniam kategorijų ir reikšmių išaiškinimo atidėliojimui. Tokiu būdu visi menininkai demonstruoja, kad medžiagos ir procesai nėra vien reikšmių ir koncepcijų atrama; veikiau tai vieta, kurioje žaidžiama su nuoširdumo, intymumo, nepatogumo ir teatrališkumo idėjomis.

Parodoje skiriamas ypatingas dėmesys Mončio ir šiuolaikinių kūrėjų požiūriui į kūną, materiją ir amatą, pabrėžiant, kad jie suvokia kūrybinį procesą ne kaip formos primetimą pasyviai materijai, bet kaip tęstinį pokalbį tarp kūno, medžiagos, vaizduotės, tradicijų, istorijų ir vietos. Išryškinant amato, meistrystės ir žaismės vaidmenį šių menininkų kūryboje, parodoje siekiama perbraižyti modernizmo ir abstrakcijos pasakojimų bei palikimų žemėlapį. Jos rengėjai klausia, kaip Mončio pasaulėjauta ir kūryba rezonuoja su aktualiu šiuolaikiniu susirūpinimu mūsų kūnų susisaistymu su supančia aplinka ir joje esančiomis medžiagomis.

Parodoje bus eksponuojami Antano Mončio kūriniai iš Jean-Christophe Mončys bei Sabina Mončys privačių kolekcijų.

Parodos architektūra: Marius Lukošiūnas.

Grafinis dizainas: Taktika Studio.

Nuotraukos: Laurynas Skeisgiela