Ankstyvojo lietuvių videomeno skaitmeninimo projektas ir peržiūra „Nesugalvoti dalykai“ ŠMC kino salėje

Gruodžio 21 d. 18 val. ŠMC kino salėje vyks ankstyvojo lietuvių videomeno skaitmeninimo projektas ir peržiūra „Nesugalvoti dalykai“.

1988 m. parodoje „Susitikimai“ Klaipėdoje Henrikas Gulbinas pristatė savo kūrinį „Nesugalvoti dalykai“ – abstrakčias audiovizualines projekcijas, eksponuotas šalia tapybos ir grafikos darbų. Šis įvykis ilgainiui tapo atskaitos tašku menotyriniuose tekstuose apie lietuviško videomeno pradžią ir chronologines ribas – pirmąja lietuvių videomeno ekspozicija. „Nesugalvoti dalykai“ tęsiami iki šiol – Gulbinas juos karts nuo karto permontuoja, pritaikydamas mėgstamą muziką.

Ši nenutrūkstama abstraktaus Gulbino kūrinio tąsa lėmė ir Meno Avilys vykdomo ankstyvojo lietuvių videomeno skaitmeninimo projekto pavadinimą. Vietoj retrospektyvaus žvilgsnio abejuose sumanymuose svarbus kūrinių kismas laike, juos supančios aplinkybės bei galimybė kūrinius pamatyti naujai.

Būsima peržiūra ŠMC kino salėje sudėliota vadovaujantis tais principais, kurie buvo ir yra svarbūs skaitmeninimo projekto metu vykstančiame tyrime. Užuot laikantis chronologinės sekos ar skirstant videomeno kūrinius estetinėmis kategorijomis, darbai buvo atsirinkti sekant tais autoriais, įvykiais ar procesais, kurie padarė įtaką lietuvių videomeno raidai. Pvz., pirmasis videomeno festivalis Lietuvoje „Festival Franco-Balte d‘art video“, įvykęs 1993 m. ŠMC, Vilniuje, Vaizdo studijos laikotarpiu (1994–1997 Vilniaus dailės akademijoje veikę videomeno kursai, inicijuoti menininko Gintaro Šepučio) ar Sonatos Žalneravičiūtės sudaryta geriausių Lietuvos videomeno darbų rinktinė (1996).

Visgi tyrimo eigoje tapo aišku, kad lietuvių videomenas formavosi neatsiejamai nuo kitų to metų svarbių kultūrinių reiškinių. Pvz., pirmieji feminizmo kursai Vilniuje, alternatyvi dešimto dešimtmečio Šiaulių meno ir muzikos scena, vieno formato ribų nepažįstanti ir dėl to jų nepaisanti 90-ųjų televizija, popmuzika ir tokių grupių kaip SEL ar BIX prodiusavimas ir kūryba. Tai leido ne tik pamatyti lietuvių videomenininkų kūrybą platesniame kultūriniame kontekste, bet ir suvokti, kaip ankstyvojo videomeno raidą formavo įvairios, neretai atsitiktinės aplinkybės, tiesiogiai susijusios su to meto ekonominiais ir socialiniais procesais, ar tiesiog žmogiški tarpusavio santykiai, nulėmę didelę dalį to, kas šiandien jau istorija.

Visi šie aspektai buvo reikšmingi sudarant šios peržiūros programą, kurioje žiūrovai kviečiami susipažinti ne su linijine videomeno raida, o su viena iš dešimto dešimtmečio interpretacijų. Joje į ankstyvąją lietuvių videomeno kūrybą žvelgiama atsisakius menotyrinio objektyvumo ar neutralumo, sekant detalėmis ir pačių videomenininkų pasirinktais meniniais sprendimais. Tokia struktūra leido pabandyti atkurti dešimto dešimtmečio nuotaiką, nesiekiant nei tikslumo nei juo labiau jos romantizavimo.

Įėjimas laisvas
PERŽIŪROS PROGRAMA: https://bit.ly/2SLHGuf

„Nesugalvoti dalykai“ – 2018 m. pavasarį Meno Avilys iniciatyva pradėtas ankstyvojo Lietuvos videomeno skaitmeninimo projektas. Juo siekiama atrinkti, restauruoti ir suskaitmeninti lietuvių kūrėjų video meno kūrinius, esančius VHS laikmenoje. „Nesugalvotų dalykų“ projektą talpina „Nepriklausoma sinemateka“.

Projekto vadovė ir peržiūros sudarytoja – Gerda Paliušytė, lietuvių vidoemenininkė ir kuratorė. Tarp svarbesnių paskutinių projektų: XII Baltijos trienalei (2015) sukurtas „Kelio filmas“ apie grupės Onyx viešnagę Vilniuje, parodų dokumentikų serija „morenotyet“ (tęstinis projektas) bei filmas „Troškimas, kad pavyktų“ (2016). Paliušytė taip pat yra viena iš projektų erdvės „Montos tattoo“ įkūrėjų ir kuratorių. Savo kūriniuose Paliušytė tyrinėja kultūros istoriją, joje aptinkamus stereotipus ir prieštaras. Ją domina įvairios dokumentinės praktikos (pvz., dokufikcija), įvairūs istoriniai bei popkultūros reiškiniai ir personažai, jų santykis su socialine tikrove.

Projekto idėjos autoriai / -ės: Jonas Zagorskas, Dovilė Grigaliūnaitė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė
Projekto koordinatorės: Gerda Paliušytė, Lina Kaminskaitė-Jančorienė
Videomeno kūrinius skaitmenino, restauravo: Jonas Zagorskas

Projekto organizatorius: Meno Avilys
Projekto rėmėjas: Kultūros ministerija