Menas, verslas ir miestas – po vienu stogu
Naujausi Lapelytės projektai: nuo instaliacijos Kosminiame name Londone ir spektaklio „Kosminiai namai“ Varšuvoje
Europos fotografijos festivalio Paryžiuje dėmesio centre – Lietuva
VVJ meno galerija pristato - atvira kūrybos studija „BALTA DROBĖ”. Laisvė idėjoms, kismui, klaidoms, taisymams ir paieškoms
Kvietimas teikti paraišką LNDM Pamario galerijos rezidencijų programai
Vilniaus dienos ir jaunimo centrai dalyvauja menininkų vedamose edukacijose
„Kūrybinių misijų“ menininkai Kolya ir Olesya: „Svarbu sukurti vaikams tokią erdvę, į kurią norėsis grįžti“
Kaune – meninė programa „Nepadorūs vakarai. BMW“ kvies permąstyti vyriškumą
Vaidoto Mikšio fotografijose pasaulis yra trikampis
Šiuolaikinių menininkų kūrybinės dirbtuvės „Kasdieniai objektai kūryboje“ Lietuvos regionuose
Gegužę „Open House Vilnius“ lankytojus vėl kvies tyrinėti architektūrą
Menininkas Tadas Černiauskas: „Gyvenime nieko nepriimu už visišką duotybę“
Anastasios Sosunovos paroda „Fandomas“ Šiuolaikinio meno centre
artnews.lt
Iki gegužės 4 d. Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) (Vokiečių g. 2, Vilnius) veikia lietuvių menininkės Anastasios Sosunovos paroda „Fandomas“. Parodą kuruoja Virginija Januškevičiūtė.
Šioje parodoje menininkė tęsia kūrinių ciklą, inspiruotą „Senukų“ prekybos tinklo įkūrėjo dvasinio mokymo, lydinčio šį verslą nuo jo pirmųjų dienų. Menininkė, kurdama fan fiction turinį (fan fiction – tai gerbėjų kūryba, paremta jau egzistuojančia fikcija), mėgina atrakinti įtampas, aistras ir frustracijas, atsirandančias tarp galios ir tikėjimo, užkoduotas ritualuose ir slypinčias po „pasidaryk pats“ pažadais.
Fan fiction kūryba paprastai nėra paraidžiui susijusi su originalu – ji gali gana radikaliai interpretuoti savo įkvėpimo šaltinį, pasitelkdama tokius skirtingus žanrus kaip komiksas, grožinė literatūra, mėgėjiškas kinas ar net pornografija. Šiuo atveju parodos įkvėpimo šaltinis – dvasinis mokymas, išdėstytas „Senukų“ prekybos tinklą įkūrusio Lietuvos verslininko knygose, radijo laidoje ir jo įmonės simbolikoje. Menininkės pasirinkta raiška – skulptūrinė instaliacija bei videokūrinys, kuriame derinama vaidybinio indie filmo estetika su skaitmeniniais kraštovaizdžiais, surinkta dokumentine medžiaga ir ekstatiška vienišos pasekėjos išpažintimi.
Ši paroda, pasak menininkės – tai atsisveikinimo giesmė kapitalizmui, kokį jį pažįsta ir su kuriuo užaugo jos karta. Kartu šis jau praėjusių dešimtmečių fenomeno permąstymas pasiūlo perspektyvą, iš kurios galima nauju žvilgsniu pažvelgti į šiuolaikinį technofeodalizmo peizažą, kuriame tarpsta nauji vienaragiai ir jau visiškai kiti pranašai.
Parodos architektė – Laura Kaminskaitė
Fotografijos: Jonas Balsevičius
