Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Artnews.lt kviečia tapti Contribee remėjais
Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija
Slovėnijoje pirmą kartą pristatoma skulptorės Marijos Šnipaitės personalinė paroda
Eksperimentų platforma kviečia architektūros kūrėjus tyrinėti besikeičiančių Vilniaus ir Paryžiaus miestų aktualijas
Leidyklos „Six Chairs Books“ atviras kvietimas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato pavasario sezono programą: iki šiol neeksponuoti kūriniai, naujas žvilgsnis į lietuvių menininkų kūrybą ir nacionalinis paviljonas Venecijoje
Alvydo Lukio paroda "Akademijos" galerijoje
artnews.lt
déjà vu
ALVYDAS LUKYS
SUBLIMUOTA REALYBĖ
GALERIJA “AKADEMIJA”
PARODA NUO GRUODŽIO 22 IKI SAUSIO 10
Déjà vu – jausmas, lyg būtum buvęs ateity. Tai psichikos fenomeno terminas, kuriuo prancūzų mokslininkas Emile Boirac kreipia mūsų dėmesį į praeitį. Nors maža minties dalis apie déjà vu, yra susijusi su dabartyje išgyvenama praeitimi visiškai susijusia su subjekto patyrimu. Dar viena šio fenomeno pusė – neaiškumas, susitikus ateitį. Tokiais atvejais mes klausiame savęs – argi aš jau skaičiau šią knygą? Arba, pavyzdžiui – aš niekad nebuvau šitam mieste, bet ši vieta man begalo pažįstama…
Kodėl fotografija? Ko gero ne apskritai fotografija, o tam tikros rūšies fotografija. Vis tik déjà vu vaizdai pasižymi tam tikrais specifiniais bruožais. Tai daugiausia iš pažiūros niekuo neypatingas kasdieniškas vaizdas, turintis labai stiprų ir keistą subjektyvumo ir tuo pačiu universalumo sąryšį. Šiuo metu fotografinių vaizdų apsuptis siekia tokį lygį, kad galvoti apie savotišką žanrinę tipologiją yra visiškai natūralu. Taigi kokia kodinė sistema būdinga déjà vu „žanrui“? Žinoma čia déjà vu terminas naudojamas kaip metafora, nes psichinis išgyvenimas nenufotografuojamas. Svarbesnis čia yra kasdienybės išgyvenimo pakylėjimas.
ALVYDAS LUKYS/ 2006 – 2008 metai