Alisos Palavenis ir Justo Kažio paroda „[ne]Kritika“ erdvėje „Kompresorinė“

Iki rugsėjo 30 d. erdvėje „Kompresorinė“ (A. Goštauto g. 11, Vilnius) veikia Alisos Palavenis ir Justo Kažio paroda „[ne]Kritika“.

Parodoje ne[Kritika], vykstančioje „Ideas Block – Kompresorinės“, erdvėje, A. Goštauto g. 11, Vilniuje, pristatomi iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi meniniai projektai, tačiau tuo pat metu siejami bendro jungties taško – ironiškos savikritikos, tiek asmeninės, tiek nuasmenintos, bet abiem atvejais universalios. Parodos autoriai kviečia žiūrovus susimąstyti apie savo vaidmenį kuriant harmoningesnį santykį su savo aplinka, pabrėždami kritinio mąstymo, savirefleksijos ir atsakomybės jausmo svarbą.

Elgesio ar visuotinių normų kvestionavimas padeda atrasti silpnąsias vietas bei naujus požiūrio taškus – tai evoliucijos įrankis, padėjęs žmonėms išgyventi ir prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Tačiau tuo pat metu šis veiksmas kelia baimę ir nepatogumą. Galbūt todėl vyrauja nuomonė, jog savikritika destruktyviai veikia žmogaus psichiką ir yra žalinga bei turėtų būti pakeista užuojauta sau. Kaip teigia vienas iš parodos autorių, Justas Kažys, daugelis mūsų pradedame skęsti suvaidintos tolerancijos ir netikros užuojautos liūne, nedrįsdami, tingėdami, o gal ir nesuprasdami savęs kaip vientiso visatos tinklo dalimi bei apsiribodami savęs kaip individo matymu. Kūrėjas kvestionuoja šią nuostatą leisdamasis į savikritikos bei savųjų ribų paieškas – fizinių, dvasinių, socialinių, asmenybės ar savo kaip gamtos ar visatos dalies ribų. Išeidamas iš savo mokslinio būvio jis tyrinėja savo menines ribas – per prozinės poezijos tekstus bei vizualius kūrinius apie neatitikimą visiems priimtinoms normoms, socialinę neteisybę, bendrumo svarbą ir baimes tai pripažinti. Nestokodamas ironijos kūrėjas svarsto apie individo, visuomenės ir aplinkos santykį. Visoms savo riboms pripažinti jis mato kritiško požiūrio būtinybę.

Kritiškas žvilgsnis, ne tik į savo asmeninius, bet ir visuomenės elgesio modelius, labai svarbus ir globaliame kontekste, mėginant geriau suprasti žmogaus poveikį planetai. Mokslininkė ir aplinkosaugos aktyvistė Alisa Palavenis, pasirinkusi menininkės kelią, mėgina kelti ne tik jai, bet ir visiems aktualius klausimus apie kiekvieno individo indėlį ir atsakomybę kuriant Plastiko planetą (Terra Plastica), kurioje gyvename. Ironijos ir grotesko pripildyti kūriniai, atsirandantys iš kavinėse surinktų panaudotų plastikinių dangtelių bei pajūryje surenkamų šiukšlių, veda kūrėją į apmąstymus, į ką virs ši „vienkartinumo” tendencija ir žmogaus (ne)kultūros liekanos? Ar tai kaip elgiamės su mus supančia materija turi įtakos mūsų pačių egzistencijai? Gal ir mūsų gyvenimai savotiškai patapo vienkartiniais? O gal kada nors mūsų dienų šiukšlės taps naujos eros gintarais ir žmonės net su užsidegimu rankios po audros rastus keistus jų darinius? Tačiau iki tol – visa tai tėra žmogaus veiklos padarinių nuolaužos žemėje, liudijančios apie Antropoceno ekologines (ir ne tik!) problemas.

Parodos kuratorė: Liucija Dervinytė

Fotografijos: Liucija Dervinytė