Alfonso Vilpišausko paroda Kauno Paveikslų galerijoje

2016 m. lapkričio 10 d., Ketvirtadienis
Straipsnio autorius: artnews.lt
a-vilpisauskas-kelione-1991-cdm

Lapkričio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. Paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) parodų ciklą „Lūžio kartos vardai“ pratęs „Lūžio kartos“ mokytojo Alfonso Vilpišausko parodos atidarymas.

Alfonso Vilpišausko (1945–2015) svarbą Lietuvos dailės istorijai parodo jo kaip tapytojo ir kaip dėstytojo talentas.

1975–1978 m. A. Vilpišauskas dėstė piešimą ir tapybą Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Jo mokiniai buvo Rimvidas Jankauskas-Kampas, Jonas Gasiūnas, Vytautas Dubauskas, Eimutis Morkūnas, Antanas Obscarskas. 1989-1990 m. J. Gasiūnui šiuos dailininkus pakvietus į grupę „Angis“, kaip grupės įkvėpėjas buvo nurodytas mokytojas A. Vilpišauskas ir jo paskaitos technikume. Nuo 1990 m. A. Vilpišausko kūryba taip pat daugiausia imta sieti su „Angies“ veikla. Taigi A. Vilpišauskas buvo tiesioginis „Lūžio kartos“ dailininkų mokytojas.

Pirmąją personalinę parodą A. Vilpišauskas surengė 1978 metais. Beveik visos drobės po parodos buvo išpirktos. Ir tai tapo dailininko tapybinių eksperimentų pradžia. A. Vilpišausko darbai yra gamtos inspiruoti, bet ne imituoti. Dailininkas laikėsi nuostatos, jog, „jeigu menininkas yra gamtos vergas, jis ne menininkas. Dailininkas turi sugebėti naudotis gamta, bet jai nepasiduoti“. Taigi A. Vilpišauskas ėmė tapybą abstrahuoti, galiausiai mėgautis jos spalva, liedamas dažus tiesiai iš tūbelės.

Kitas A. Vilpišausko tapybos bruožas – filosofinis, metafizinis jos turinys. Pokario kartos išgyvenimai, sovietmečio realijos sukoncentravo dailininko dėmesį į dvi pagrindines jį lydinčias temas – Kelionės bei Motinos ir vaiko.

Filosofiniai A. Vilpišausko tapybos bruožai išryškėjo 1982-aisiais, gūdžiais sovietmečio metais, kai vienai parodai Kauno paveikslų galerijoje susibūrė A. Vilpišauskas, Mikalojus Šalkauskas, Arūnas Vaitkūnas, Alfredas Šatas ir Jūratis Zalensas. Tuometinių oficiozinių parodų fone šių dailininkų deklaruotos ne ideologinės, bet tapybinės idėjos tapo svarbiu Kauno meno scenos kultūriniu reiškiniu.

Tapybos pajutimą ir jos prasmės suvokimą puoselėjęs A. Vilpišauskas visada liks vienu svarbiausių dailininkų, padariusių neabejotiną įtaką Lietuvos tapybai.

Paroda veiks iki 2017 m. sausio 15 d.

Iliustracijoje: Alfonsas Vilpišauskas, Kelionė, 1991. ČDM

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *