Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininke tapo menininkė Vilma Samulionytė
Naujoje MO parodoje – nuo savipagalbos praktikų iki sąmokslo teorijų
Vaikinai, mėlynos gėlės ir sienos kaip naktiniai gyvūnai: Šiuolaikinio meno centro parodos Prancūzijoje
Apie istoriją, gijimą ir trapumą: pirmoji Sapiegų rūmų paroda „Užuovėja“
Menininkė Ance Eikena: daugeliui mūsų kartos žmonių tėvas panašus į Dievą, nes jo fiziškai nėra
Artnews.lt kviečia tapti Contribee remėjais
Garso kūriniai Sapiegų rūmams – dialogas su vaizduote ir istorija
Slovėnijoje pirmą kartą pristatoma skulptorės Marijos Šnipaitės personalinė paroda
Eksperimentų platforma kviečia architektūros kūrėjus tyrinėti besikeičiančių Vilniaus ir Paryžiaus miestų aktualijas
Leidyklos „Six Chairs Books“ atviras kvietimas
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato pavasario sezono programą: iki šiol neeksponuoti kūriniai, naujas žvilgsnis į lietuvių menininkų kūrybą ir nacionalinis paviljonas Venecijoje
Aleksandro Ostašenkovo paroda „Atminties vieškeliai“ Fotografijos muziejuje
artnews.lt
Sausio 16 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) vyks fotografo Aleksandro Ostašenkovo parodos „Atminties vieškeliai” atidarymas. Parodos atidarymo metu bus pristatomas ir Aleksandro Ostašenkovo fotografijų albumas „Atminties vieškeliai.
Parodoje eksponuojami portretai žmonių, kurių gyvenimai susikirto su fotografo Aleksandro Ostašenkovo ir paliko savą pėdsaką. Žurnalistinis darbas autoriui suteikė galimybę stebėti šiuos žmones, užfiksuoti jų gyvenimų akimirkas ir dalintis jomis dabar, praėjus nemažam laiko tarpsniui.
Parodoje autorius iš savo atminties gelmių ištraukia sutiktus veidus, taip atverdamas savo prisiminimų, primirštų istorijų, jausmų knygą, nukeliančią žiūrovą į praeitį. Pats parodos autorius rašo: „Pasirinkau savo žmogaus stebėjimo ir pateikimo būdą – atvirą žvilgsnį į objektyvą. Ne visi jie atsivėrė, bet visi buvo nuoširdūs, pagarbūs savo ir būsimam laikui.
Fotografuojant, svarbiausia buvo ne išankstinis santykis, o kontaktas su žmogaus vidumi. Gal todėl, žvelgdami į objektyvą, jie peržengdavo profesijų ir pareigų ribas, ir dabar fotografijose – tiesiog unikalios ir nepakartojamos asmenybės. Jų likimai skirtingi. Nuo sėkmingų, apdovanotų laiko ir politinių santvarkų dėmesio – iki pavargusių nuo gyvenimo prieštaravimų, patirties naštos, užmaršties, o kartais – baigusių savo gyvenimą savižudybe. Laikas ant jų visų uždėjo savo atspaudą – jie visi tapo istorijos dalimi.“
Paroda veiks iki 2020 03 01.