Alejandro Cesarco solo paroda ir kino salės programa ŠMC

Šiuolaikinio meno centras pristato projektą „Taktikos & metodai” – pirmąją Urugvajuje gimusio, Niujorke gyvenančio menininko Alejandro Cesarco personalinę parodą Lietuvoje. „Taktikos & metodai” tęsia menininko tyrinėjimus, skirtus asmeninio pasakojimo, stiliaus, senėjimo, įtakos ir paveldėjimo temoms. Nors menininkui įprasta romantiška, netgi melancholiška maniera, kitaip nei ankstesnėse Cesarco parodose šios ekspozicijos tonas yra tarsi skubinantis. Atrodo, lyg paroda reikalautų, kad būtų priimtas sprendimas, kad būtų kažkas padaryta. Parodos atidarymas vyks vasario 8 d., penktadienį, 18 val.

Parodoje pristatomi šie kūriniai:

Mokantis kalbą (esamasis tęstinis II)

2018, spalvotas videofilmas, garsas, rodoma nepertraukiamai (15′ 25”)

Šis darbas priklauso videoportretų serijai, kurioje Cesarco pasiskolina portretuojamo asmens žodyną nagrinėdamas kai kurias iš jį nuolat dominančių temų (atmintis, pasikartojimas, apgailestavimas ir kt.). Videofilme atkuriama scena iš Jeano-Luco Godard’o filmo „Kinė” („La Chinoise”, 1967), kuriame traukiniu keliaujantis profesorius įsitraukia į pokalbį su savo studente. Ta pati scena buvo atkurta ir Claire Denis trumpametražiame filme „Link Nansį” („Vers Nancy”, 2002). Cesarco kūrinyje profesorės vaidmenį atlieka brazilų psichoanalitikė, kritikė ir kuratorė Suely Rolnik. Pokalbyje gilinamasi į pakartojimo svarbą ir jo naudojimo būdus psichoanalizės praktikoje. Šis videodarbas buvo sukurtas 33-ajai San Paulo bienalei.

Rodyklė (su jausmu)

2015, įrėminti spalvoti skaitmeniniai spaudiniai, nuo A iki Z, dviejų puslapių išklotinės po 76×102 cm

Tai naujausias ir didžiausias kūrinys iš Cesarco knygų rodyklių serijos – knygų, kurių jis dar neparašė ir tikriausiai niekada neparašys. Šis tęstinis projektas ženklina, kaip kinta Cesarco interesai, skaitiniai ir rūpesčiai, ir tokiu būdu virsta savita, laike besiskleidžiančia autoportreto forma. „Rodyklė (su jausmu)” atsigręžia į konkrečias silpnų afektų būkles: estetines kategorijas, grindžiamas dvilypiais ar netgi neslepiamai prieštaringais jausmais.

Skirtumas tarp trisdešimt dviejų ir keturiasdešimt penkių

2017, šilkografija, rėminimas, 13×19 cm

Šmaikštus ir tiesioginis menininko baimės pasenti atvaizdas ir, tuo pačiu, aiškus reveransas amerikiečių menininko Larrio Johnsono kūrybai.

Režisūra

2019, juodas, matinis vinilas, 22×28 cm

Eilutė iš T. S. Elioto eilėraščio „J. Alfredo Prufrocko meilės daina” šiame darbe veikia kaip režisūrinė ar scenarijaus nuoroda nežinomam aktoriui. Eilėraštis, kurį būdamas dvidešimt kelių metų amžiaus Eliotas parašė iš pagyvenusio vyro pozicijos, skirtas radikalios abejonės ir neapsisprendimo temai – paralyžiui, kylančiam iš visa apimančio nerimo dėl galimybės suklysti.

Papildant parodą „Taktikas & metodus”, dar du Cesarco videodarbai bus rodomi kiekvieną trečiadienį ŠMC kino salėje.

Mokantis kalbą (esamasis tęstinis, I)

2018, spalvotas videofilmas, garsas, rodoma nepertraukiamai (18′ 25”)

„Mokantis kalbą (esamasis tęstinis I)” – tai Margaritos Fernández, argentiniečių pianistės, atlikėjos ir muzikologės videoportretas. Jis konstruojamas pasitelkiant daug balsų: ne tik paties Cesarco ir Fernández, bet ir Mortono Feldmano. Jame pateikiamos ir kelių kūrinių interpretacijos fortepijonu: atiekama dalis Franzo Schuberto „Andantino” iš „Sonatos A-dur”, taip pat Ispanijos kompozitoriaus Manuelio de Falla’os kūrinio „Pour le tombeau de Paul Dukas” fragmentai. Šį videodarbą užsakė Paryžiaus „Jeu De Paume”, Bordo CAPC (Prancūzija) ir Pueblos Amparo muziejus (Meksika).

Zeide Isaac

2009, vieno kanalo videoinstaliacija, skaitmenizuotas spalvotas 16 mm filmas, garsas, 6′

Kūrinyje „Zeide Isaac” menininko senelis, kilęs iš Lietuvos ir išgyvenęs Holokaustą, veikia pagal Cesarco parašytą ir senolio asmenine istorija grįstą scenarijų. Kūrinyje atvirai analizuojamos liudijimo galimybės, ribos ir atsakomybės. Kintantis senelio vaidmuo nuo liudininko ir aktoriaus siūlo apmąstyti skirtingus pasakojančių balsų sluoksnius ir laiko distanciją tarp įvykio ir jo atpasakojimo, nuo pirminės patirties iki trečios kartos po jos.

Alejandro Cesarco gimė 1975 m. Tarp jo svarbiausių solo parodų yra „Song” meno muziejuje „The Renaissance Society” Čikagoje, JAV (2017); „Public Process” Skulptūrų centre Niujorke (2017); „Prescribe The Symptom” muziejuje „Midway Contemporary Art” Mineapolyje, JAV (2015), „Secondary Revision” šiuolaikinio meno centre „Frac Île-de-France/Le Plateau” Paryžiuje (2013); „A Portrait, A Story, And An Ending” šiuolaikinio meno centre „Kunsthalle Zürich” Šveicarijoje (2013); „Alejandro Cesarco” šiuolaikinio meno centre „MuMOK” Vienoje (2012); „One Without The Other” Rufino Tamayo meno muziejuje Meksike (2011), „Present Memory” meno muziejuje „Tate Modern” Londone (2010). Cesarco atstovavo Urugvajui 54-ojoje Venecijos meno bienalėje (2011). Jo darbai rodyti daugelyje grupinių parodų, tarp kurių svarbiausios yra „Under the Same Sun” Solomono R. Guggenheimo meno muziejuje Niujorke (2014), 30-oji San Paulo bienalė „The Imminence of Poetics” (2012), „Short Stories” paroda Skulptūrų centre Niujorke (2011), „Nine Screens” modernaus meno muziejuje „MoMA” Niujorke (2010). Jo kuratoriniai projektai rodyti JAV, Urugvajuje, Argentinoje, Brazilijoje ir Rusijoje. Jis yra vienas iš 33-osios San Paulo bienalės kuratorių (2018). Cesarco vadovauja 1987 m. įkurtai ne pelno siekiančiai meno organizacijai „Art Resources Transfer”, kuri skirta pokalbių tarp menininkų knygoms leisti ir jų platinti.

Parodos rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, „Phenomenon & Kerenidis Pepe” kolekcija, Monika Mačiulytė.

Visi darbai yra „Tanya Leighton” galerijos Berlyne, „Galleria Raffaella Cortese” Milane ir „Parra & Romero” galerijos Madride nuosavybė.

Vaizdas: kadras iš Alejandro Cesarco filmo „Mokantis kalbą (esamasis tęstinis II)”, 2018.

Sharon Lockhart filmų programa

Didžiojoje salėje nuo vasario 8 d. pradedama rodyti amerikiečių menininkės Sharon Lockhart solo paroda „Rudzienko”. Šią parodą lydės menininkės filmų programa ŠMC kino salėje. Lockhart filmai, kuriuose dominuoja vaikystės, brendimo bei darbo ir poilsio temos, trina ribas tarp kino ir fotografijos, meno ir etnografijos. Statiška kamera, kruopščios kompozicijos, laiko tėkmės pojūtis – tai, kas išskiria menininkės kinematografinį žvilgsnį į žmones ir erdves, kuriose jie gyvena ir dirba.

(I ratas)

Vasario 9 d., šeštadienis, 16 val. „Podwórka” (Podwórka, 2009, 32 min.)

Vasario 19 d., antradienis, 19 val. „Rudzienko” (Rudzienko, 2016, 53 min.)

Vasario 23 d., šeštadienis, 16 val. „Pietų pertrauka” (Lunch Break, 2008, 83 min.), „Išėjimas” (Exit, 2008, 41 min.)

Vasario 26 d., antradienis, 19 val. „Dvigubas Potvynis” (Double Tide, 2009, 99 min.)

(II ratas)

Kovo 16 d., šeštadienis, 16 val. „Podwórka” (Podwórka, 2009, 32 min.)

Kovo 19 d., antradienis, 19 val. „Rudzienko” (Rudzienko, 2016, 53 min.)

Kovo 23 d., šeštadienis, 16 val. „Pietų pertrauka” (Pietų pertrauka, 2008, 83 min.), „Išėjimas” (Exit, 2008, 41 min.)

Kovo 26 d. antradienis, 19 val. „Dvigubas potvynis” (Double Tide, 2009, 99 min.)

Jameso Benningo filmų programa „Kraštovaizdis patyrimui ir skaitymui: laikas, ekologija, politika”

2019 m. vasario 14, 16, 17 d. ŠMC kino salė
Kuratorius: Lukas Brašiškis

Nuostabiai atrodantis kraštovaizdis gali tapti grožio opozicija

Amerikiečių filmų kūrėjas James Benning jau daugiau nei keturiasdešimt metų savo kūryboje aiškinasi kaip skirtingų stilių ir formatų dėka kraštovaizdis generuoja socialines, politines bei ekologines prasmes. Benningo filmai atskleidžia ne tik kraštovaizdžių grožį, bet ir kontekstus kuriuose jie egzistuoja. Naudodamas užkadrinį balsą, formalią kompoziciją bei ilgus planus Benningas perteikia istorinius aplinkos sluoksnius, ekologines ar žmogiškąsias tragedijas, socialines problemas, asmenines atmintis ar konkrečių žmonių biografijas.

Viename savo interviu Benningas teigia: „Man patinka įsižiūrėti į kraštovaizdį, man patinka tai, kas jame yra estetiško. Bet taip pat man patinka pamatyti kraštovaizdžiuose įsirašiusią istoriją, suprasti istorinius įvykius, kurie ten įvyko arba galėjo įvykti…”

Programa:

Vasario 14 d., ketvirtadienis
18.00 Peržiūra su pristatymu. „Kraštovaizdžio savižudybė” (Landscape Suicide, 1987, 95 min.)
20.00 Peržiūra su pristatymu. „Deseret” (1995, 82 min.)

Vasario 16 d., šeštadienis
18.00 Peržiūra su pristatymu. „Los” (2001, 90 min.)

Vasario 17 d., sekmadienis 
17.00 Diskusija „Kraštovaizdžio abėcėlė: estetinis patyrimas, ekologija ir politika”. Moderatorius Lukas Brašiškis
18.30 Peržiūra su pristatymu. „Slenkstis” (Stemple Pass, 2012, 121 min.)