Yulia Krivich, Marta Romankiv ir Weronika Zalewska performansas „Krizės kioskas“ Kalvarijų turguje

Rugpjūčio 1-2 d. Kalvarijų turguje (Kalvarijų g. 61, Vilnius) įvyko Yulia Krivich, Marta Romankiv ir Weronika Zalewska performansas „Kiosk Kłącza“ (Krizės kioskas).  Tai – Vilniaus performanso meno bienalės renginys.

„Krizės kioskas“ – tai meninė intervencija, kurioje tyrinėjamos išgyvenimo sistemos, kolektyvinis maitinimasis ir solidarumas nesaugios tarpusavio priklausomybės sąlygomis. Vilniaus viešojoje erdvėje įsikūrusiame maisto kioske vykstantis performansas išryškina mažų parduotuvėlių savininkų pažeidžiamumą ir pabrėžia eilinių žmonių tarpusavio solidarumo svarbą. Dėl Rusijos invazijos Ukraina šiandien susiduria su energijos krize ir maisto stygiumi. Performanse nagrinėjamas šalies kaip pasaulio „maitintojos“ vaidmuo ir karinio konflikto pasekmės pasauliniam aprūpinimui maistu. Maistą derinant su kasdienio aktyvizmo receptais, „Krizės kioske“ demonstruojama maisto, kaip atminties, darbo, išsilaisvinimo ir kovos už taiką bei teisingumą įrankio, galia. Projekte išreiškiamas solidarumas su nukentėjusiaisiais nuo invazijos ir siekiama dalytis informacija apie būdus išgyventi krizes. Bendradarbiaudami su Vilniuje gyvenančiais ukrainiečiais, menininkės atkurs ukrainietiškus receptus, atspindinčius bendruomeninį saulėgrąžų sėklų lukštenimą ir įvairialypės bendruomenės stiprybę. Performansas taip pat suteikia galimybę diskutuoti apie bendrų erdvių kūrimą ir viešųjų institucijų galimybes remti socialines akcijas, nes joms taip pat gali prireikti receptų išgyvenimui.

Weronika Zalewska (g. 1994 m. Didžiosios Lenkijos Ostruve, Lenkijoje) – Varšuvoje gyvenanti transmedijų menininkė, poetė ir Olandijos meno instituto studentė. Ji įgijo magistro laipsnį Varšuvos dailės akademijos Medijų meno katedroje ir bakalauro laipsnį Karališkosios dailės akademijos Multimedijos katedroje Gente (Belgija). W. Zalewska tyrinėja eksperimentines kalbas, gilinančias tarpasmeninių ir tarpgamtinių sampynų suvokimą. Savo kūrybines praktikas ji išreiškia tekstais, garsais, vaizdo įrašais ir bendrais veiksmais, dažnai sutelkdama dėmesį į (tarprūšinius) kūnus, jų vidines patirtis ir išorinius žvilgsnius. Šių metų rugpjūtį pasirodys debiutinis W. Zalewskos poezijos rinkinys, o jos darbai buvo eksponuoti tokiose institucijose kaip Varšuvos modernaus meno muziejus, „Galeria Arsenał“ Balstogėje, „Galeria Promocyjna“ Varšuvoje, „BWA Dizajn“ Vroclave, „Zachęta“ nacionalinė galerija Varšuvoje ir „PATHOS“ Miunchene. Ji taip pat yra viena iš kino festivalio „HER Docs“ videomeno sekcijos ir performansų programos „The Discomfort of Evening“ nacionalinėje dailės galerijoje „Zachęta“ kuratorių. Be to, W. Zalewska yra viena iš tinklalaidės „Poskończoności“, kurioje aptariamos posthumanistinės, feministinės ir dekolonijinės kasdienybės perspektyvos, bendraautorių.

Julija Krivič (g. 1988 m. Dnipre, Ukrainoje) – Varšuvoje gyvenanti vizualiųjų menų kūrėja, aktyvistė, kuratorė ir viena iš solidarumo bendruomenės centro „Słonecznik“ (lenk. „Saulėgrąža“) Varšuvos modernaus meno muziejuje organizatorių, taip pat komandos „Soniakh Digest“, kovojančios prieš karą, imperializmą ir westsplainingą (angl. Vakarų aiškinimas), narė. 2010 m. J. Krivič baigė Valstybinės civilinės inžinerijos ir architektūros akademijos Dnipro architektūros fakultetą, o 2013 m. – Varšuvos dailės akademijos Medijų meno fakultetą. Ji yra gavusi daugybę apdovanojimų ir pagiriamųjų stipendijų – pagal „Gaude Polonia“ stipendijų programą (2016 m.), „Pla(t)form“ Vintertūro fotomuziejuje (2018 m.), Pinčuko meno centro premijos nominaciją (2018 m.), pagal Varšuvos miesto stipendijų programą (2021 m.) ir „Paszport Polityki“ nominaciją (2022 m.). Kūryboje J. Krivič tyrinėja tapatybės klausimus maišydama aktyvizmo ir kolektyvinių praktikų elementus ir nagrinėdama savo, kaip migrantės, poziciją. Tarp naujausių jos pasiekimų – dalyvavimas tarptautinėje parodoje „Documenta 15“ Kaselyje (2022 m.), „WHW Akademija“ Zagrebe (2021 m.), „Future Photography Platform“ nominacija, dalyvavimas Osakos Kansai tarptautiniame festivalyje Japonijoje ir kviestinės kuratorės vaidmuo „Plato Ostrava“ galerijoje (2023 m.).

Marta Romankiv (g. 1995 m. Lvive, Ukrainoje) – Lenkijoje gyvenanti tarpdisciplininė menininkė, žinoma dėl savo meno instaliacijų, videokūrinių ir socialiai angažuotų projektų. Ji įgijo magistro laipsnį Ščecino menų akademijoje, o šiuo metu studijuoja doktorantūroje Gdansko dailės akademijoje. M. Romankiv yra pelniusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą, tarp jų – „Allegro“ prizą (2020 m.), „Gaude Polonia“ stipendiją (2021 m.) ir Krokuvos menininko stipendiją (2022 m.), taip pat yra dalyvavusi parodose ir konferencijose visame pasaulyje. M. Romankiv įtraukaus meno kūriniuose daugiausia dėmesio skiriama pilietinėms ir darbo teisėms, socialinei atskirčiai migracijos kontekste ir su tuo susijusiems tapatybės klausimams. 2021 m. kūrėja atliko lemiamą vaidmenį remiant pirmosios Lenkijoje namų ruošos darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamą migrančių iš Ukrainos, įkūrimą.

Fotografijos: Andrej Vasilenko