Meno edukacijos svarba: detalėse gali slypėti ir daugybė istorijų

Domėtis istorija galima ne tik skaitant knygas ar žiūrint dokumentinius filmus – kartais įmanoma net nustebti, kiek daug apie tuometinę visuomenę gali atskleisti meno kūriniai. Tiesa, norint pastebėti ir suprasti jose esančias detales bei istorinius niuansus, gali tekti gerokai įsigilinti į meno edukacijos sritį ar pasikliauti gido paslaugomis – juk tuomet į daugumą svarbiausių meno krypčių galima pažvelgti visiškai kitaip. Štai Vilniuje galimybę artimiau susipažinti su impresionizmu suteikia paroda „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“.

Kaip gyveno tuometinis Paryžius

Nors XIX amžius susijęs su didžiule pramonės pažanga, miestų plėtra ir pagerėjusiu daugybės žmonių gyvenimu, visuomenės normos keitėsi gana vangiai. Tai parodo XIX amžiaus antroje pusėje užgimęs impresionizmas. Šios meno krypties atstovai norėjo vaizduoti per industrinę revoliuciją iškilusios Paryžiaus vidurinės klasės gyvenimą, jos atstovų lankymąsi teatre, žirgų lenktynėse ir kavinėse, tapyti šviesiais ir ryškiais potėpiais, kūrusiais judėjimo jausmą. Kitaip sakant, siekė atvaizduoti juos supantį pasaulį.

Vis dėlto, tai neatitiko nuo pat 1667 metų pasaulinius meno standartus prižiūrėjusio ir menininkų reputaciją kūrusio Paryžiaus salono nustatytų normų: tapyti akademiškai, istorine, religine ar mitologine tematika, romantizmo tradicija. Todėl 1874 metais Paryžiuje surengta pirmoji impresionistų paroda buvo kritikuojama meno atstovų, menininkų darbai vadinami neišbaigtais. Kaip pastebi VšĮ „Art Central“ meno ir kultūros projektų vadovė Agnė Norkutė, daliai impresionizmo atstovų tuomet teko susidurti su dar didesniu pasipriešinimu.

„Nors moterys įgaudavo vis daugiau teisių ir pripažinimo, jų padėtis visuomenėje toli gražu nepriminė vyrų. Štai pirmoje impresionistų parodoje buvo eksponuoti Bertos Morizo darbai, bet dėl tuomet egzistavusių taisyklių, neleidžiančių moterims lankytis tam tikrose viešose vietose, ji negalėjo pilnavertiškai dalyvauti impresionistų judėjimo veikloje ir prisidėti prie jo veiklos. Su panašia padėtimi susidurdavo ir JAV gyvenančios impresionizmo atstovės“, – pasakoja pašnekovė, kurios kuruojamoje parodoje „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ pristatoma 10-ies žymiausių impresionistų kūryba ir net 21 pertapytas originalaus dydžio šios meno krypties kūrinys.

Viena svarbiausių temų – kabaretas

Kalbant apie impresionizmą, tiesiog būtina užsiminti apie barus ir kavines. Būtent ten virė ne tik vidurinės klasės, bet ir impresionizmų atstovų gyvenimas, ten vyko diskusijos dėl judėjimo ateities. O naktinį ir šėlsmo kupiną gyvenimą vaizduojantys impresionistų paveikslai kartais kupini ir papildomų detalių. Štai Eduaro Manė paveiksle „Folies-Bergere baras“ vaizduoja gyvenimą madingame, iki šiol veikiančiame Paryžiaus kabareto bare: jis sausakimšas, ant trapecijos kabo artistas, daug šėlsmo, bet baro darbuotoja neatrodo laiminga, šalia jos – dubuo su apelsinais. Vieni meno žinovai įsitikinę, kad tokia mergina iš tiesų egzistavo ir paveikslui pozavo studijoje, o kiti mano, kad ji buvo prostitutė – būtent apelsinai šio menininko kūryboje siejami su viena seniausių profesijų pasaulyje.

Nuorodos į prostituciją matomos ir kitame šio impresionisto paveiksle „Olympia“. Jame vaizduojama ant lovos gulinti nuoga moteris, kuriai juodaodė tarnaitė neša gėlių. Manoma, kad tai – iš patenkinto kliento gautos dovanos, o su prostitucija meno kritikai sieja perlų auskarus, kaspiną, orchidėjas, juodą katę su pakelta uodega ir patį paveikslo pavadinimą.  Tiesa, prostitucija tuo metu buvo itin populiari, nors aukštesniuose visuomenės sluoksniuose buvo apsimetama, kad ji neegzistuoja.

Atidavė duoklę miestui

Dalis impresionistų savo kūryboje nemažą dėmesį skyrė tuo metu itin besikeitusiam miestui. XIX amžiuje Paryžius buvo gerokai pertvarkytas, miestą išraižė platūs prospektai ir įkvėpė ne vieną menininką. Štai Kamilis Pisaro nutapė 14 paveikslų seriją „Monmartro bulvaras“, kuriame keičiasi tik apšvietimas, spalvos, paros ir metų laikai, paveiksluose matomas ir rūkas bei saulėlydis.

Toks tapymas serijomis buvo ne tik galimybė įamžinti vis besikeičiantį vienos vietos įspūdį (pranc. impression), bet ir menininkams užsidirbti daugiau pinigų. Įdomu, kad menininkai nemaišė spalvų, tapė mažais ryškiais lopinėliais, kurie susilieja žiūrovų akyse. Idėją, kad atspalvių sugretinimas gali sukurti atspalvius mūsų galvose, iškėlė chemikas Michelis Eugène`as Chevreulis, kuriam už tokią idėją savo paveiksle „Besimaudantys Asnières“ padėkojo impresionistas Žoržas Sera. Šiame kūrinyje vaizduojami teptukus primenantys kaminai gamyklos, kurioje masiniu būdu buvo gaminamos žvakės – už šią inovaciją taip pat reikėtų dėkoti M. E. Chevreuliui.

„Nemažai įtakos impresionistams turėjo ir fotografijos atsiradimas. Fotografai galėjo greitai užfiksuoti naujas vietas, peizažus ir žmones, išsaugoti tam tikrą momentą, staigius aplinkos pokyčius – to paties norėjo ir impresionistai. Štai Edgaro Dega kūriniai neretai primena tarsi fotografuojant užfiksuotą kadrą dėl dailininko pomėgio „nukirpti“ dalį matomo vaizdo paveiksle, tarytum tai netilpo į kadrą“,– teigia A. Norkutė.

Ne mažiau svarbi – ir gamta

Nors miestai augo, tačiau dėl sparčios industrializacijos ir perpildytų erdvių vis daugiau menininkų migravo į kaimo vietoves. Čia peizažus jiems leido tapyti viena inovacija – iškart sumaišytų dažų tūbelės. Dėl jų šiandien turime tokius meno darbus, kaip impresionisto Klodo Monė paveikslą „Įspūdis. Saulėtekis“ – šis kūrinys, kuriame vaizduojamas ankstyvas rytas Havro uoste, rūke paskendę gamyklų kaminai ir kelios valtelės, suteikė pavadinimą visam judėjimui ir tapo skiriamuoju jo ženklu. Tas pats K. Monė išsikėlė į šalia Paryžiaus esantį Giverny miestelį ir ten sukūrė bei prižiūrėjo sodą, tapė jame augusias lelijas – iš viso jis sukūrė 250 jų atvaizdų.

„Kai kaime pasidarydavo pernelyg ramu, kai kurie menininkai kuriam laikui grįždavo į miestą. Tokia migracija atsispindi ir jų kūryboje. Matome, kad paveikslai mums gali labai daug atskleisti, kaip gyveno impresionizmo atstovai ir pati visuomenė. Žmonėms, artimiau susipažinti su impresionizmu ir garsiausiais jo darbais padeda audiogidas. Štai „Art Central“ organizuojamoje parodoje „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ tokią galimybę suteikia mobiliuoju telefonu pasiekiamas audiogidas lietuvių, anglų, rusų ir lenkų kalbomis, taip pat vedamos gido ekskursijos“, – apie lankytojų patirtį gerinančias naujoves kalba pašnekovė.

Paroda „Pasaulio dailės lobynai: nuo Monė iki van Gogo“ pačioje Vilniaus širdyje – Pilies g. 6-1 – veiks iki gruodžio 31 dienos. Ją aplankyti galima nuo trečiadienio iki sekmadienio 13–19 valandomis. Parodos komunikacija rūpinasi viena didžiausių Lietuvoje komunikacijos agentūrų „INK agency“ ir vaizdo komunikacijos agentūra „CUT! Films“.