„Saulė ir jūra“ Londone: akmenėliai iš Temzės ir britų žiniasklaidos liaupsės

„Šis vizionieriškas pasirodymas yra širdį veriančiai graži elegija apie mūsų santykius su planeta“, – po operos-performanso „Saulė ir jūra“ premjeros Jungtinėje Karalystėje rašė populiarus britų kultūros žurnalas „Time Out“. Birželio 23–liepos 10 dienomis menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinys rodomas Deptforde, pietryčių Londone esančiame „Albany“ teatre, kurio istorija mena dar XIX amžių.

Kelerius metus po pasaulį keliaujanti opera-performansas šiemet jau buvo parodytas Briuselyje, Roterdame, o Reikjavike buvo atliekamas ant juodo vulkaninio smėlio. „Saulė ir jūra“ nežymiai keičiasi kiekvienoje iš rodomų vietų – jo autorės į dirbtinį kūrinio paplūdimį kas kartą stengiasi įtraukti vietinių gyventojų ar artefaktų. „Kiekvienas naujas dalyvis į šį pliažą atsineša asmeninių įpročių. Šįkart ant 14 tonų smėlio pabiro šalia tekančios Temzės upės dugne rasti akmenėliai ir dumbliai, o tarptautinę solistų sudėtį papildė vietinis choras, solistė, bei daugiau nei pusšimtis besikeičiančių po dirbtine saule panorusių pagulėti savanorių“, – pasakoja viena iš kūrinio autorių R. Barzdžiukaitė.

Apie kasdienybę dainuojančius poilsiautojus žiūrovai gali stebėti iš sceną juosiančio balkono. Nors, pasak „Time Out“ scenos menų redaktoriaus Andrzejaus Lukowskio, šis teatras nėra patogiausia vieta dideliems tarptautiniams pasirodymams, tačiau šiuo atveju jis tinka idealiai. Apžvalgininkas negaili liaupsių „Auksiniu liūtu“ 2019 m. Venecijos meno bienalėje įvertintam kūriniui, pavadindamas jį „tingios dienos paplūdimyje vizija, tokia liūdna ir gražia, skatinančia tramdyti besikaupiančias ašaras“. Įvertindamas operą-performansą aukščiausiu žurnalo reitingo balu, A. Lukowskis pridūrė, jog darbas yra kupinas beribių gelmių, o dainos jame byloja apie pasaulį, kuriame jūra nebėra mūsų draugė ir degintis netrukus bus nebesaugu.

Prestižiniame „Financial Times“ dienraštyje publikuotos apžvalgos antraštė skelbia: „Saulė ir jūra yra nepaprastai graži patirtis“. Teatro kritikė Sarah Hemming teigia, kad šio kūrinio galia slypi neišsišokančiame švelnume ir besikaupiančiame liūdesyje. „Šio kūrinio pagrindas yra paradoksas: mes grožimės pasauliu tuo pat metu jį naikindami. Visas kūrinys, atliekamas pasikartojančiais valandos trukmės ciklais, skamba kaip gyvenimo būdo elegija, išsaugotas prisiminimas. Inercija ir kasdieniškumas yra šio kūrinio esmė, kaip ir žiūrovų dieviška perspektyva: tarsi stebėtume pačius save, besistengiančius pagauti šias akimirkas saulėkaitoje, kol pasaulis artėja prie pabaigos. Stulbinama.“ – rašo S. Hemming.

Dar prieš premjerą Londone menininkes kalbinęs dienraščio „The Guardian“ žurnalistas Stuartas Jeffries klausė ar „Saulėje ir jūroje“ yra kas nors išskirtinai lietuviško. L. Lapelytė, pritariama kolegių atsakė, kad melancholija. Kūrinį iš anksto gegužės pabaigoje stebėjęs Roterdame, žurnalistas jį apibūdino kaip „pragaro ratų idėją, kurios Dantė net nebūtų drįsęs įsivaizduoti“. Pasaulio pabaigos nuojautas subtiliai atskleidžiantis kūrinys, pasak V. Grainytės, skatina pagalvoti apie mūsų gyvenimo paradoksus, o ne didaktiškai kalba apie žmogaus malonumų pasekmes. Teksto pradžioje iškėlęs klausimą, kodėl po šios operos niekas neploja, jo pabaigoje S. Jeffries pasidalino po pasirodymo jį išlydėjusio renginio atstovo įžvalga, jog „pasaulio pabaigos proga neplojama“.

Bendradarbiaujant su „Albany“ teatru, Londono mero globojama 2022-ųjų kultūros rajono iniciatyva „We Are Lewisham“, „Serpentine“ galerija ir jos vykdoma ilgalaike, tarpdisciplinine „Back to Earth“ programa, skirta klimato krizei spręsti, „Saulė ir jūra“ yra rodoma kas dvejus metus vykstančiame tarptautiniame Londono teatro festivalyje „LIFT“. Festivalio direktorius ir meno vadovas Krisas Nelsonas specialiame „BBC London“ žinių reportaže pasakojo, kad pirmą kartą kūrinį pamatė Venecijos bienalėje, kur vaizdas jį užbūrė, o kūrinio arijos, nors ir skamba linksmai bei komiškai, kelia nerimą. „Tai labai gilus kūrinys apie tai, kas vykstas su mūsų planeta“, – žurnalistei Wendei Hurrell sakė K. Nelsonas.

Be Londone skambančios „Saulės ir jūros“, kurią kuruoja „Serpentine“ galerijos kuratorė Lucia Pietroiusti, šiame mieste menininkės pristato ir savo solo kūrybą. Birželio 25 d. V. Grainytė savo poeziją skaitė Europos poezijos festivalyje, liepos 8 d. R. Barzdžiukaitės filmas „Rūgštus miškas“ bus rodomas Šiuolaikinio meno institute (ICA), iki rugsėjo 30 d. „SPACE Ilford“ galerijoje veiks L. Lapelytės šešių mėnesių rezidencijos rezultatą pristatanti garso instaliacija „Here Hear Hare Hair“.

Operos-performanso „Saulė ir jūra“ pristatymą Londone remia Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos kultūros institutas. Šiemet kūrinys dar bus rodomas Helsinkyje, Vysbadene, Barselonoje, Porto ir Lisabonoje.