Naujame Kauno menininkų namų projekte – kultūra, atskirtis ir bendruomenė

Kauno menininkų namuose (KMN) prasideda naujas rezidencinio formato laboratorijų projektas. Jo idėja gimė karantino metu, kuomet kultūros įstaigos ėmėsi perkelti didžiąją dali renginių į virtualią erdvę. Tuomet ypač išryškėjo meno prieinamumo problema ir pakitusio kūrėjo bei jo auditorijos ryšio klausimas. Šių rezidencijų tikslas – sukurti erdvę, kurioje menininkai bei įvairios bendruomenės galėtų pažinti vieni kitus, tuo pačiu reflektuoti save, dalintis žiniomis, diskutuoti, kelti savo kompetenciją bei kurti naują metodiką tolimesniems socialiniams meniniams projektas. Menininkams ir bendruomenių atstovams idėjas vystyti padės ir kultūros lauko operatoriai, aktualių sričių specialistai bei KMN programų kuratorių komanda. Šiandien projekto organizatoriai pristato tris menininkes, nepabūgusias iššūkio kurti kartu su sau nedaug pažįstamomis, kultūrinę atskirtį karantino metu išgyvenusiomis auditorijomis, – tai šokėja ir choreografė Vilma Pitrinaitė, tarpdisciplininio meno kūrėja Marija Nemčenko ir šokėja bei šokio pedagogė Indrė Puišytė-Šidlauskienė.

Vilma Pitrinaitė rezidencijos metu, pasitelkdama judesį, nagrinės maištininkės figūrą, jos problematiką, neigiamas konotacijas bei galimas skirtingas pozityvias interpretacijas. Menininkė protestą ir maištą laiko ne griaunančia jėga, o pozityvios energijos pripildyta pokyčio ir perversmo išraiška, kylančia iš noro kurti geresnį gyvenimą. Šiuolaikinio šokio atlikėja ir choreografė pasirinktą temą bei jos išraiškos formą analizuos projekte „Tai ne tavo sapnas“ kartu su jaunimo auditorija, kuri anksčiau nėra domėjusis eksperimentiniu, konceptualiu šokiu.

Marija Nemčenko, atstovaudama BRUT Collective architektūrinio bei socialiai grįsto meno kolektyvą, rezidencijų formato laboratorijose tęs savo projektą „Mūsų stadionas“. Kūrėja aktyviai ieško meno, architektūros ir sporto sinergijos būdų, padėsiančių miestų betoninius kvartalus įdarbinti kaip pozityvias bendruomenėms naudingas erdves. M. Nemčenko planuoja „Mūsų stadiono“ idėją įgyvendinti su vaikais arba paaugliais Šilainių mikrorajone. Šiuo projektu menininkė siekia padėti bendruomenėms sukurti savadarbį kiemo stadioną, kuriame sutilptų sportas ir menas bei kuriame kiekviena šių, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių sričių, galėtų papildyti viena kitą.

Indrė Puišytė-Šidlauskienė savo kūryboje daug dėmesio skiria kūno pajautimui ir supratimui, aktyviai stengiasi į judesio veiklas įtraukti žmones su skirtingais fiziniais gebėjimais. Rezidencijos metu šokėja ir pedagogė pasirinko judesio svarbą tyrinėti su regos negalią turinčių žmonių bendruomene – užsiėmimų metu menininkė kvies kartu ieškoti judėjimo būdų, drauge kurti pastatymą „Pašok su manimi“. I. Puišytė-Šidlauskienė tiki, kad šokis gali tapti ne tik naudingu saviraiškos įrankiu, bei ir suteikti galimybę žmonėms su regėjimo negalia kitaip pažinti aplinką, sustiprinti pasitikėjimą savimi bei atrasti savyje naujų kūrybinių klodų.

Menininkių susitikimai su bendruomenėmis prasidės jau netrukus, o praktinę projekto dalį lydės „Nemigos salono“ ciklo diskusijos. Numatoma, kad visą rezidencijų projektą užbaigs renginys, kuriame bus pristatyti poros mėnesių darbo iššūkiai, atradimai ir rezultatai.

Projektas „Rezidencinio formato laboratorijų parengimas, įgyvendinimas ir sklaida“ finansuojamas iš Lietuvos kultūros tarybos lėšų

KMN informacija

Iliustracijoje: Indrė Puišytė-Šidlauskienė