Lino Katino personalinė paroda „Raudona krisdama virsta balta“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Kovo 6 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje duris atvėrė paroda „Raudona krisdama virsta balta“, apžvelgianti tapytojo Lino Leono Katino (g. 1941) kūrybą. (Nors autorius šio žodžio primygtinai prašo nevartoti, esą kūrėjas – tėra vienas).

Vos savaitę veikusi paroda „įšaldyta“ dėl karantino. Nors apmaudu, jog ją išvysti spėjo nedaugelis, Linui Katinui toks gyvenimo pokštas visai pritinka. Per savo gyvenimą jis buvo surengęs ne vieną parodą, kurią pamatyti galėjo tik artimiausi bičiuliai, kaimo bobutės ir pievoje besiganęs arklys.

Kadangi kultūrinis gyvenimas dar kurį laiką bus įmanomas tik prie kompiuterio ekranų, kviečiame apžvelgti ekspoziciją, įamžintą Evgenios Levin fotografijose.

Trumpai apie parodą

Linas Katinas į tapybos lauką įžengė XX a. 7 dešimtmečio pabaigoje ir tapo vienu pagrindinių savo kartos menininkų avangardistų, stagnacinėje brežnevinio laikotarpio kultūroje suformavusių laisvos, eksperimentinės kūrybos properšą.

Paroda „Raudona krisdama virsta balta“  kviečia pažvelgti į L. Katino mundus imaginalis  – įsivaizduojamą pasaulį, kuriame kasdienybės, istorijos, individualios pasaulėjautos atšvaitai susipina su mitais, archetipais ir simboliais. Kaip paukščio lizdas L. Katino tapybos pasaulis konstruojamas iš jo aplinkos medžiagų, kliaujantis vidinės nuojautos diktuojama struktūra.

Anot kuratorės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės, parodos pasakojimas sudarytas, atsispiriant nuo viename dailininko rašytame tekste sutiktos minties: „Kiekvienas mūsų turime savo kraujo kūnelį, kuris mus nulėmė ir pasmerkė. Jisai ir šneka“. Taigi tai nėra tradicinė retrospektyva, o veikiau bandymas „atspėti Katiną“ ir jo kraujo kūnelio kelionę.

Juo seka septyni parodos segmentai: „Veržimasis į tą patį kruviną tapybos lauką“; „Kino ir teatro dailė“; „Budizmas“; „Transatlantinis ornamento kabelis“; „Trobelė Labanore“; „Nepriklausomybė“; „Karo paženklintas“. Pasakojimas prasideda Lino Katino virsmu iš architekto į tapytoją ir užsibaigia tapymu ant tėvo – Leono Katino – darbų. Taip ratu apeinanamas kone šešias dešimtis trukęs gyvenimo ir kūrybos (sic!) laikotarpis. Žiūrovai kviečiami pasinerti į Katino mundus imaginalis – vaizdiniją, atskleidžiančią unikalų šio dailininko pasaulio matymą ir braižą.

Greta tapybos darbų rodoma nemažai archyvinės medžiagos: videodokumentų iš privačių archyvų, tarp kurių unikalūs buvusio Katino studento Gintaro Šepučio vaizdo dienoraščiai, fiksavę jo gyvenimo epizodus, tokius, kaip vyno butelių pridavimas taros supirktuvėje ar vizitas pas savamokslę dailininkę. Taip pat video ir performanso meninininko Džiugo Katino videoįrašas, atskleidžiantis šios parodos rengimo užkulisius – parodos kuratorės Jolantos Marcišauskytės-Jurašienės pokalbį su tapytoju jo trobelėje Labanoro miško apsuptyje ir eskizų paieškas. Šie videorachyvai rodomi Labanoro trobelę primenančiame statinyje.

Specialiai šiai parodai buvo sukurta audioinstaliacija „lizdas“, kuriame galima klausytis L. Katino teksto „Dar penki puslapiai arba įrodymai apie juodą spalvą“ (1972). Tekstą įgarsino Matas Dirginčius, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Kuriant įrašą panaudotas L. Katino širdies plakimo garsas, parengtas Dž. Katino. Parodos architektūrą kūrė Linas Lapinskas.

Kviečiame apžiūrėti parodą pasibaigus karantino laikotarpiui. Sekite informaciją www.ndg.lt arba https://www.facebook.com/Nacionaline.Dailes.Galerija

Parodos kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė

Koordinatorė Eglė Juocevičiūtė

Architektas Linas Lapinskas

Dizainerė Laura Grigaliūnaitė

Organizatoriai: LNDM, Nacionalinė dailės galerija

Partneriai: MO muziejus, Vilniaus aukcionas

Parodai kūrinius skolina: MO muziejus, Vilniaus aukcionas, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lewben Art Foundation, Vivus Sanus klinika, Lietuvos Literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos dailininkų sąjunga, galerija „Aidas”, Alfonsas Andriuškevičius, Irena Daukšaitė-Guobienė, Vladas Jakniūnas, Vilius Jasinevičius, Džiugas Katinas, Robertas Laucius, Andrius Matuliauskas, Juozas Matonis, Vidmantas Martikonis, Valdas Neniškis, Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir Antanas Pakerys, Ieva Pleikienė, Liudvika Pociūnienė, Gintaras Šeputis, Marius Šukliauskas, Rimantas Remeika, Evaldas Rimšelis, Gintaras Rinkevičius, Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė.

Nuotraukos: Evgenia Levin ir Vilius Jasinevičius