Lietuva 58-ojoje Venecijos bienalėje lankytojams leis tapti kūrinio dalimi

Gegužės 11 dieną prasideda jau 58-oji Venecijos bienalė. Tai vienas seniausių ir svarbiausių šiuolaikinio meno renginių, kuriame Lietuvai šiemet atstovaus Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinė opera-performansas „Saulė ir jūra“. Paviljone įrengtame saulėtame paplūdimyje menininkės kvies apsvarstyti klimato kaitos, kūniškumo ir visuotinio nuovargio temas.

Lietuvai atstovausiantis projektas ne tik kelia aktualius klausimus, bet ir nustebina specifiniu eksponavimu – ant kelių tonų smėlio įsikūrusius dainuojančius vasarotojus žiūrovai stebi iš viršaus. Tokiai kūrinio scenografijai reikalingą erdvę paviljono organizatoriai rado istoriniame Venecijos arsenale. Karinio jūrų laivyno (Marina Militare) teritorijoje esantis Magazzino No. 42 pastatas duris lankytojams atvers pirmą kartą. Anksčiau šiame pastate veikė laivų statykla. „Ši vieta Lietuvos paviljonui labai paranki, nes yra netoli Arsenalo, kur tradiciškai eksponuojami pagrindinės parodos kūriniai ir telkiasi didžiausi bienalės lankytojų srautai“, – sako Lietuvos paviljono komisarė dr. Rasa Antanavičiūtė.

Atsižvelgiant į unikalią vietą ir kontekstą, Venecijai pritaikyta operos-performanso versija pavadinta „Saulė ir jūra (Marina)“. Kūrinys skambės anglų kalba, o jį atliks ne tik lietuviai, bet ir vietiniai Venecijos gyventojai, solistai iš kitų šalių. Lietuvoje ir Italijoje organizuota dainininkų atranka sutraukė daugiau nei šimtą muzikos profesionalų ir mėgėjų. Trylikos personažų partijas atrinkti solistai atliks pasikeisdami, o iš viso vienu metu skambės daugiau nei dvidešimties dainininkų balsai. Lietuvos paviljonas leis tapti kūrinio dalimi ir ribotam kiekiui savanorių. Nepriklausomai nuo dainavimo įgūdžių, kūno formų, lyties, amžiaus, rasės ar tautybės, užsiregistravę iš anksto galės bent dienai išsitiesti ant paplūdimio smėlio.

Tarptautinė ne tik kūrinį atliksiančių dainininkų sudėtis, bet ir Lietuvos paviljono organizatorių komanda. Šalies pasirodymą dažnai meno olimpiada vadinamoje Venecijos bienalėje globoja garbės komisaras profesorius Jean-Baptiste Joly. Prieš tris dešimtmečius Štutgarte jis įkūrė didžiausią Vokietijoje menininkų rezidencijų programą „Akademie Schloss Solitude“. Nacionalinį paviljoną kuruoja Lucia Pietroiusti, dirbanti į geriausių galerijų Londone dešimtuką patenkančioje „Serpentine Galleries“.

2019-ieji žymi ir jubiliejinę progą – Lietuvos dalyvavimo Bienalėje 20-metį. Tačiau, tai pirmas kartas, kai nuo 1999-ųjų prisistatančiai šaliai atstovaus šitiekos gyvų atlikėjų įgyvendinamas projektas. Nors Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tai taip pat unikalus atvejis, kai trūkstamų paviljonui lėšų ieškoma pasitelkus sutelktinio finansavimo kampaniją. Beveik pusmetį, nuo gegužės vidurio iki spalio pabaigos išsitęsiančioje bienalėje operos „Saulė ir jūra (Marina)“ pasirodymai idealiomis finansinėmis aplinkybėmis vyks kiekvieną šeštadienį. Vis dėlto gyvai dainuojančio paviljono trukmę apspręs papildomai surinktų lėšų kiekis.

Nuo 1895 metų kas dvejus metus rengiama tarptautinė Venecijos bienalė laikoma prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje. 58-osios Bienalės parodą pavadinimu „Kad gyventum įdomiais laikais“ (angl. May You Live in Interesting Times) šiemet patikėta kuruoti Ralphui Rugoffui, daugiau nei dešimtmetį vadovaujančiam „Hayward“ galerijai Londone. Lietuva Venecijos bienalėje prisistatys vienuoliktąjį kartą. Paviljoną organizuoja Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija.

Iliustracijoje: 3_Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė, Lina Lapelytė, Sun & Sea, 2017, opera-performance, © Neon Realism