Jono Čepo ir Mato Dūdos paroda „Pritempta“ parodinėje erdvėje „Krematoriumas | Meno krosnys“

Kovo 13 d., 18 val. parodinėje erdvėje „Krematoriumas | Meno krosnys“ (Maironio g. 6, II vidinis kiemas, Vilnius) atidaroma Jono Čepo ir Mato Dūdos paroda „Pritempta”.

Vilniaus dailės akademijos ekspozicinėje erdvėje, buvusiose keramikos krosnių patalpoje „Krematoriumas” pasirodo du VDA Grafikos katedros dėstytojai, žinomi menininkai – Jonas Čepas ir Matas Dūda.
Jonas yra menininkas ekspresionistas. Jo darbuose koreliuoja grafika (medžio raižinys), tapyba (neoekspresionizmas), gatvės menas (graffiti) ir performatyvumas. Lektorius Grafikos katedroje dėsto vizualinę raišką, estampą (ksilografiją) bakalaurams.

Kaip sako pats Matas, jis mėgsta juodus ofortus ir visa kita, laisvalaikiu spaudžia estampus, augina pomidorus ir bites, pjauna žolę ir nieko neveikia. O Akademijoje docentas dėsto estampą ir giliaspaudės technologiją, knygrišystės pagrindus.

Tai ne pirmas abiejų menininkų kūrybinis veiksmas, jo metu specifinėje aplinkoje pasirodantys autoriai savo kūriniais prijaukina erdvę, kalbasi vienas su kitu ir apeliuoja į žiūrovo intelektą bei emocijas. Aprūkusi, specifinę atmosferą kurianti aplinka yra lyg specialiai sukurta J. Čepui ir M. Dūdai, o šie tartum kuria jai.
Paklausti, kodėl „Pritempta”, menininkai atsakytų:
– „Dabar parodoma kritimai ir greitesni judesiai pritempiantys prie gyvulinių vietų. Buvo bandoma įlysti į neaiškias vietas ir ištrypti porą duobių. Ir sustatyti kelias laikinas sąramas ir išlenkti tepaluotus žiedus. Tai reikalinga tam kad karštesnis būtų ėjimo momentas, kad strypai persmeigtų suglebusią burną. Dar tebėra trauka sudėlioti išplėtotą atsikišusių ataugų statinį atremiantį ydų kamuolius. Norėta prieitose vietose išjudinti, ištampyti kūnus, išsukti plytų ratus ir suremti kelis geležinius trikampius tvirtumo vardan. Gal ši detalių daugybė parodys ieškomus trenksmus viduj ir aplink. Judėjimo kryptys dažnai kartodavosi. Neaiškūs šliaužiojimų žymenys rodė purvinus tikslus. Tikimasi pasiekti dar lipnesnę smalą.”

J. Čepas

– „Kai jau nieko nebepapasakosi. Istorijos sustingusios. Dėžutės sodinukams ant palangės. Tirštos durpės. Kaip aksomas smaloje. Fragmentai įsirausę juodžemyje. Mirksta durpių aksominėje smaloje. Vienas kitas supus, ar jau supuvęs, kiti persprogs ir išleis. Sėklos hibridinės. Teisingai derės tik vieną kartą. Žiūrėsim, kas bus.”

M. Dūda