„Entangled Session“: Rory Rowan paskaita projektų erdvėje „Editorial“

 Gruodžio 3 d., šeštadienį, 16 val. „Editorial“ projektų erdvėje (Latako g. 3, Vilnius) vyks trečiasis paskaitų ciklo „… Sessions“ susitikimas: politinės geografijos teoretikas Rory Rowan pristatys paskaitą „Konkuruojančios geosocialinės ateities vizijos antropoceno epochoje: anapus ekomodernizmo ir apokaliptinio primitivizmo“.

Pastaraisiais metais antropocenas – vadinamasis „žmogaus geologinis periodas“ – tapo viena kertinių šiuolaikinės minties sampratų. Anksčiau vartota daugiausia gamtos moksluose, dabar antropoceno sąvoka užvaldė visuomenės vaizduotę daugybėje sričių, tarp jų ir meno lauke. Nors daugelis teoretikų pripažįsta antropoceno realumą, ši idėja sukelia aršias diskusijas. Daugiausia ginčijamasi dėl antropoceno istorinės kilmės ir atsakomybės už žmogaus sukeltus aplinkos pokyčius bei šių pokyčių poveikio pačiam žmogui. Tačiau šioje paskaitoje bus aptariamos pirmiausia geosocialinės ateities vizijos, suvokiamos kaip įmanomos arba geidžiamos dabartinių socialinių sąlygų ir jų sukeliamos Žemės ekosistemos kaitos kontekste.

Paskaitoje bus nagrinėjamos dvi pagrindinės šiuolaikinės socialinės minties srovės – ekomodernizmas ir apokaliptinis primitivizmas – ir jų siūlomi atsakai į antropoceno problemas bei geosocialiniai ateities scenarijai. Ekomodernizmas remiasi tikėjimu technologiniais sprendimais ir aplinkos nežalojančiu augimu, o apokaliptinis primitivizmas teigia, jog vienintelis racionalus būdas egzistuoti šiame pasmerktame pasaulyje yra atsisakyti progreso ar net išlikimo iliuzijų. Nors pirmajam būdingas aklas optimizmas, o antrajam ne mažiau aklas pesimizmas, abi šios prieigos pateikia nepaprastai depolitizuotas reakcijas į aplinkos krizę ir piešia geosocialines ateitis be politikos.

Priešingai, šioje paskaitoje bus teigiama, kad politinių kategorijų įtraukimas į pačią mūsų vaizduotės širdį yra būtinas norint įsivaizduoti patrauklesnes įmanomas ateitis. Todėl, siekiant išspręsti antropoceno problemas, reikia visų pirma iš naujo atsakyti į kai kuriuos pamatinius klausimus apie tai, kaip politika kuriama ir įgyvendinama – kas yra jos erdvės, subjektai ir tikslai, – bei peržiūrėti mūsų nuostatas apie santykį tarp žmogaus ir gamtos.

Viena pagrindinių siūlomų prielaidų yra tai, jog kairieji turėtų kultivuoti pliuralistinį požiūrį į politiką bei gamtos sampratų įvairovę pasitelkdami egzistuojančią institucinę architektūrą kaip kovos lauką, kad sulėtintų antropoceno procesus. Ši prielaida galioja ir meno srityje, kur institucijos, žanrai, darbo ir meninės praktikos formos, netgi išraiškos priemonės gali veikti kaip kovos laukai, funkcionuodami kaip įtampos taškai, kaitos platformos ir kritiką atveriančios teritorijos, kuriose gimsta estetinės kryptys bei nuostatos, atmetančios tiek technoutopines fantazijas, tiek melancholišką paralyžių.

Rory Rowan dėsto politinę geografiją ir atlieka podaktarinius tyrimus Ciuricho universitete. Jo tyrimų sritis apima antropoceno politinius ir filosofinius aspektus, Žemės sistemų valdymą ir už planetos ribų esančios erdvės politinę geografiją. Jis yra knygos „Schmittas ir erdvė“ bendraautorius (On Schmitt and Space, kartu su Claudio Minca) ir reguliariai publikuoja kritinius tekstus apie politinę geografiją, meną ir kultūrą spaudoje ir interneto leidiniuose.

Pokalbių ciklas …Sessions siekia permąstyti meno vaidmenį šiandieniniuose ekonominiuose ir politiniuose procesuose, iškeldamas meno pasyvumo problemą sparčiai kintančios aplinkos atžvilgiu. Pasyvų stebėjimą ir kritikavimą antropoceno, neoliberalistinės kultūros politikos ir meno financializacijos sąlygomis siūloma keisti aktyviu įsitraukimu ir susiklosčiusių aplinkybių pakreipimu norima linkme, pasinaudojant, o ne atmetant naujai atsivėrusiomis galimybėmis. … Sessions pavadinimas čia veikia kaip atviras laukas, kuris keisis kaskart prieklausomai nuo susitikimo temos, kviesdamas mąstytojus, menininkus, kuratorius ir rašytojus pristatyti savus transformatyvaus veikimo dabarties sąlygomis scenarijus.

Paskaita vyks anglų kalba. Įėjimas nemokamas.

Pokalbių ciklą remia Lietuvos kultūros taryba.