Romualdo Požerskio naujo fotoalbumo „Lietuva 1988–1993" pristatymas VDU mažojoje salėje

Vasario 11 d., trečiadienį, 15 val., VDU mažojoje salėje [S. Daukanto g. 28] vyks VDU Menų fakulteto profesoriaus, fotomenininko Romualdo Požerskio naujo fotoalbumo „Lietuva 1988–1993″ pristatymas.

Iš 1988–1993 metais užfiksuotų 18 tūkstančių archyvinių kadrų, atrinkta ir nuskenuota 1 600 fotografijų. 228 puslapių albume atspausdinta 313 fotografijų. Leidėjas: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.

Pratarmę parašė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tekstų autoriai:   Vytautas Lansbergis, Valdas Adamkus, Algirdas Kaušpėdas, Algirdas Patackas, Veronika Povilionienė, Arūnas Andriuškevičius, Antanas Terleckas, Grytė Liandzbergienė, Rimantas Dichavičius ir Robertas Grigas.

VDU Menų fakulteto profesoriaus, fotomenininko Romualdo Požerskio naujas fotoalbumas „Lietuva 1988–1993″ skirtas istoriniams įvykiams, vedusiems į mūsų šalies nepriklausomybės atgavimą. Iš aštuoniolikos tūkstančių kadrų, įamžintų nuo 1988 m. iki 1993 m. albume publikuojama 313 fotografijų. Jas papildo žymių asmenybių prisiminimai apie lemtingus Lietuvai įvykius ir tų įvykių vertinimai iš šiandienos perspektyvos.

Naujajame albume pateikiamos fotografijos ir tekstai kartu kuria autentišką pasakojimą apie Lietuvos kelią į laisvę. Vaizdai, užfiksavę dramatiškus istorinius įvykius – nuo pirmųjų Sąjūdžio mitingų iki Sovietinės kariuomenės pasitraukimo iš Lietuvos – turi neįkainojamą dokumentinę vertę. Tačiau tai – daugiau nei vien istorijos vaizdiniai dokumentai. Fotografijose įamžinti ne tik svarbūs įvykiai, bet ir jų dalyvių išgyvenimai, netiesiogiai perteiktos paties fotografo anuomet patirtos emocijos.

Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad „Romualdo Požerskio knyga Lietuva 1988–1993 siūlo skaityti reikšmingąjį naujausios Lietuvos istorijos puslapį, kuris vadinasi išsivadavimas”. Pasak profesoriaus, „neįtikėtiną istoriją, kaip nedidelė šalis ir tauta išsivadavo, nepraliejusi nė lašo prispaudėjų kraujo, nors Lietuvos kraujas buvo pralietas, įtikinamai pasakoja ten dalyvavusių žmonių veidai”. Kaip R. Požerskiui pavyko ir sukurti reikšmingus istorinius dokumentus, ir tuo pat metu juose ateičiai išsaugoti žmonių išgyvenimus, kurių neperteiks jokie istorijos vadovėliai ?

Atsakymas glūdi fotomenininko kūrybiniame metode ir braiže. Tose situacijose, kuriose daugelis spaudos fotografų pasitenkintų užfiksavę dokumentiniu požiūriu svarbiausias įvykio akimirkas, R. Požerskis dirbo neskubėdamas, atidžiai stebėdamas veiksmo visumą, jo „užkulisius”, nesivaikydamas vien „lemiamų akimirkų”. Šis kūrybinis metodas kartu su nuosekliu Lietuvos išsilaisvinimo įvykių fiksavimu leido fotomenininkui sukurti ciklą, kuris reprezentuoja ir kitiems geriausiems jo darbams būdingus bruožus – ilgalaikį įsigilinimą į plėtojamą temą, dėmesį žmogui, lietuvybės vertybių puoselėjimą. Visa tai būdinga ir humanistinei Lietuvos fotografijos mokyklai, kurios tradicijas R. Požerskis tęsia savo kūryboje.

Pasiryžimas įamžinti istorinius įvykius meniniu požiūriu vertingoje fotografijoje liudija aiškią autoriaus pilietinę poziciją, kuri išlieka aktuali ir šiandien. „Ši knyga – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys, ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti vieningi ir kiek daug galime pasiekti”, – albumo įvadiniame straipsnyje teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tomas Pabedinskas