Juozo Budzinausko paroda „Pavogta žvaigždė“ galerijoje „si:said“

Lapkričio 7 d., penktadienį, 18 val. galerijoje „si:said“ (Galinio Pylimo g. 28, Klaipėda) atidaroma skulptoriaus Juozo Budzinausko paroda „Pavogta žvaigždė“.

Parodoje „Pavogta žvaigždė Juozo Budzinausko persvarsto simbolių ir ženklų nusavinimą, nugvelbimą, jų reikšmių kaitą, tapsmą ideologijų ikonomis. Autorius skulptūroms renkasi penkiakampės žvaigždės motyvą.

Astronomijoje sąvoka „žvaigždė” apibrėžiama, kaip didelės masės šviečianti dujų sfera. Žvaigždė nuo seno simbolizavo amžinybę, nuo XVIII a. ‒ aukštus polėkius, amžinus ir nekintamus idealus, nuo XVIII a. pabaigos ‒ kelrodystės, laimės simbolis. Penkiakampė žvaigždė buvo manoma, kad apsaugo. Spėjama, jog atsiradusi Artimuose Rytuose ir naudota kaip karinės galios ir karo ženklas. Tai vienas seniausių žmonijos simbolių, naudojamų šalių heraldikoje ‒ apie 35 pasaulio šalių vėliavose. Taisyklinga penkiakampė žvaigždė, sudaryta iš susikertančių linijų, vadinama pentagrama, laikoma mistiniu ir maginiu simboliu. Žvaigždės simbolikoje gausu spekuliacijų. Tarybų Rusijoje, vėliau Sąjungoje, penkiakampė žvaigždė buvusi karo simboliu, papildė pjautuvą ir kūjį. Kitos socialistinės valstybės, pasirinkusios socialistinę vystymosi strategiją, perimdavo ir penkiakampę žvaigždę.

Platonas dvylikasienį iš penkiakampių laikė tobuliausiu pirminiu kūnu. Skaičius penki, penki žvaigždės kampai, 5 pojūčiai, 5 elementai, 5 garsai, 5 Kristaus žaizdos, 5 pagrindiniai Islamo priesakai. Veneros planeta dangaus skliaute per aštuonerius metus nubraižo idealią pentagramą. Ši planeta kaip vienas iš ryškesnių šviesulių buvo garbinama įvairių kultūrų ir tapatinama su deivėmis Istar, Asera, Izide, Afrodite, Venera, Aušrine ir Vakare. Alchemikai taip pat domėjosi pentagrama, mat joje užkoduotas didėjimas ir mažėjimas iki begalybės.

Juozo Budzinausko skulptūrų paroda „Pavogta žvaigždė” veiks iki gruodžio 7 d.