Šį ketvirtadienį Šiuolaikinio meno centre – trijų lietuvių menininkų personalinių parodų atidarymai

Balandžio 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Šiuolaikinio meno centre atidaromos trys personalinės parodos – Arūno Gudaičio „Dalys ir gabalai”, Vlado Urbanavičiaus „Standartiniai rezervuarai” bei Dariaus Žiūros „SWIM”.

Arūno Gudaičio solo parodos pavadinimą „Dalys ir gabalai“ galima skaityti kaip nuorodą į šioje parodoje apmąstomą fragmentiškumą. Nauji menininko kūriniai apjungia skulptūros bei konceptualiąją tradicijas, o juose nuosekliai plėtojamos menininką dominančios temos ir naudojamos kūrybinės strategijos: skulptūros ir meno istorijos fragmentiškumas, meno kūrinio atsiradimo kontekstai, formų ir medžiagų dviprasmybės bei paradoksai. Tai, kas nematoma ir (galimai) lieka už kadro, čia tampa santykio su realybe ir fikcija interpretavimo sąlyga.

Parodos kūriniai-fragmentai – nuo savo istorinių bei vaizdinių kontekstų atsieti formų, medžiagų ir idėjų elementai, tampantys naujais galimų „rekonstrukcijų“ veikėjais. Kūrinio gamybos procesas artikuliuojamas naujų naratyvų kontekste, leidžiantis į numanomą šių formų, dalių ir gabalų kelionę kūrinio link.

Arūnas Gudaitis (g. 1973), Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas, studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje, o nuo 2001 m. savo kūrybą pristato parodose Lietuvoje ir užsienyje. Personalines parodas Gudaitis yra surengęs „Kunstraum Aarau“ Šveicarijoje (2003), „Display“ galerijoje Prahoje (2003) ir Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2008). Menininkas yra dalyvavęs daugelyje tarptautinių grupinių parodų, tarp kurių: „Faster than History“ Kiasma šiuolaikinio meno muziejuje Helsinkyje (2004), „Political/Poetical“ Talino parodų rūmuose (2007), „Ex-voto: dans l’art contemporain“ Palais du Tau rūmuose Reimse (2008) bei „Il gatto è sul tavolo / The cat is on the table“ „SpazioA“ galerijoje Pistojoje, Italijoje (2011). Už kūrinių ciklą „Balta serija“ 2007 m. Gudaitis apdovanotas KUMU meno muziejaus Taline prizu, menininko kūrinių yra ir šio muziejaus kolekcijoje.

Kuratorė: Asta Vaičiulytė

Parodos architektūra: Julija Reklaitė

Iliustracija:  kadras iš Arūno Gudaičio Super 16 filmo „Mano atvirukų kolekcija“, 2014

Skulptorius Vladas Urbanavičius, daug ginčų apie šiuolaikinį meną sukėlusios „Krantinės arkos“  (2009),  sukonstruotos iš senų SSRS dujotiekio „Družba“ vamzdžių  autorius, buvo pakviestas sukurti skulptūrinį objektą ŠMC antro aukšto vidiniame kiemelyje.

Šį kartą plastinio įvaizdžio plėtotei pasirinktas daugeliui pažįstamas ready made‘as – betoninis rentinys. Įdomu kokią papildomą paskirtį standartiniam gaminiui suteiks nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio minimalistinę raišką plėtojantis menininkas?

Kiemelyje stovės trys rentiniai, užsandarinti juodais organinio stiklo lakštais. Apsunkę nuo ertmių tamsumo, pasak autoriaus, „Standartiniai rezervuarai“ gali ir nieko neveikti, tiesiog stovėti…“

Vladas Urbanavičius (g. 1951 m.) nuo pat kūrybinės karjeros pradžios, baigęs studijas LSSR Valstybiniame dailės institute, bendroje šiuolaikinės lietuvių skulptūros panoramoje išsiskyrė savita minimalistinio mąstymo bei subtilios formos pajautos vienove, kuri ilgainiui, ypač pastaraisiais metais įgijo naujas dimensijas ir vertes. Yra sukūręs memorialinių palinklų, darbų bažnyčių interjerams, viešosioms miesto erdvėms, tarp kurių – skulptūros Klaipėdos Martyno  Mažvydo parke, skulptūra „Dvi dalys“ (2002) Busane (Pietų Korėjoje) ir „Vaivorykštė“ (2004) Utenoje, „Kabantys akmenys“ (2006) Kauno „Skulptūrų zonoje“, „Krantinės arka“ (2009) Vilniuje.

Kuratorė: Elona Lubytė

Iliustracija: Vladas Urbanavičius, „Standartiniai rezervuarai”, 2014

„SWIM” – tai trečioji Dariaus Žiūros solo paroda Šiuolaikinio meno centre. Joje jau keletą metų menininko vykdomi projektai pristatomi fotografijų cikluose „Uždrausti vaisiai“ (kuriamas nuo 2010-ųjų), „Veidai“ ir „Figūros“ (abu nuo 2008 m.).

Keturios raidės parodos pavadinime – tai akronimas, kartais naudojamas interneto forumuose, kai rašantysis nenori savęs inkriminuoti pasakodamas arba prašydamas informacijos apie kokią nors nelegalią veiklą ar jos pasekmes. Tokiu atveju ši santrumpa paprastai šifruojama kaip „kažkas kitas, nei aš“ (Someone Who Isn’t Me).

SWIM gyvuoja tarsi elegantiška lingvistinė piktžolė, tapusi vienu iš tam tikrą komunikacinę erdvę nusakančių ženklų, nors kai kurių forumų organizatoriai bando šį akronimą išgyvendinti argumentuodami, kad jis nėra pakankamai saugus, rašo menininkas viename iš savo tekstų.

Tas pats akronimas gali reikšti ir „vienas žmogus, kurį sutikau“ (Someone Who I Met), „kažkoks baltaodis neišmanėlis“ (Some White Ignorant Male) ir t.t., bet vienintelis būdas jį iššifruoti, kuris, pasak menininko, lieka magišku būdu niekieno nepastebėtas – „kažkas, kas ir esu aš“ (Someone Who Is Me).

Daugiau apie parodą – 2014 m. balandžio 12 dienos savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ numeryje ir parodą lydėsiančiame kataloge, kuriame bus publikuojami meno kritiko ir kuratoriaus Anderso Kreugerio ir Dariaus Žiūros tekstai.

Kuratoriai: Anders Kreuger ir Virginija Januškevičiūtė

Iliustracija: Darius Žiūra, iš ciklo „Uždrausti vaisiai“, 2010

Parodos veiks iki gegužės 18 d.