Elenos Nonos Zavadskienės sukurtų dailininkų portretų paroda „Pamėnkalnio“ galerijoje

Rugsėjo 4 d., antradienį, 18 val. „Pamėnkalnio“ galerijoje (Pamėnkalnio g. 1/13, Vilnius) atidaroma  Elenos Nonos Zavadskienės sukurtų dailininkų portretų paroda.

Kaip teigia parodos kuratorė  Ramutė Rachlevičiūtė,  „šioje parodoje eksponavimui pasirinkti tik piešti ir tik dailininkų portretai. Dailininkės dirbtuvėje daug  tapytų portretų ir didžiulė  aktorių, ypač Valstybinio Jaunimo teatro, atvaizdų galerija. Gausioje ir įvairiaspalvėje Elenos Nonos kūryboje, gausu ir koliažų, monotipijų, litografijų, serigrafijų ir kitomis technikomis atliktų kūrinių, bet šioje parodoje tik piešti dailininkų portretai.
Menininkė kolegas piešti pradėjo seniai, pačioje savo kūrybinės karjeros pradžioje. 1966 metų respublikinėje vaizduojamosios dailės  parodoje  dailininkė eksponavo Vytauto Bačėno (1925-2010) – originalaus lietuviško šrifto autoriaus – portretą. Nors tai buvo Elenos Nonos debiutas, kūrinį, kaip ir kitą ten eksponuotą  piešinį, iškart įsigijo Lietuvos dailės muziejus.

Ankstyviausi parodoje 1977 metais sukurti Dalios Kasčiūnaitės, Gražinos Didelytės ir Galinos Petrovos portretai. Tais pat metais nupiešti įspūdingi, neužsimiršę metų eigoje  –  tapytojų  Leopoldo Surgailio, Leono Katino, Jono Čeponio, Marijos Bankauskaitės, Eglės Kučaitės, Gražinos Didelytės portertai.

Elena Nona  Zavadskienė – žmogmylė, žmonių charakterių  išmanytoja ir kai ji užklausta  kalba apie žmogaus esmę, atranda gražių žodžių kiekvieno portretuojamojo apibūdinimui. Paklausta, kodėl  nenupiešė vienos žavingos  vyresniosios kartos dailininkės portreto, ji nusišypsojus ištarė: „kad ji kaip saulės spindulys, kaip tekantis vanduo – taip lengvai jos nesugriebsi. Žvilgsnis – aštrus, kietas, o šypsena – minkšta. Reikia  rasti, kaip tai suderinti viename piešinyje…“

Įvairios piešinio technikos, kurias dailininkė pasirenka, jai padeda geriau atskleisti portretuojamojo charakterį, todėl  anglimi nupiešti T.K.Valaitis, M.P.Vilutis, G.Didelytė, A.Žvilius, A.Jacovskytė; sangina – I.Žviliuvienė; J.Bagdonavičiūtė – sangina su tempera, Vyt. Jurkūnas – tušu ir tempera, pastele – J.Čeponio, L.Katino, M.Bankauskaitės, J.Ludavičienės, G.Vitartaitės; akrilu – V.Antanavičiaus, spalvotu tušu – D.Kasčiūnaitės portetai.

Menininkei piešinys yra neatsiejama jos  kūrybos dalis. Veidus dailininkė  piešia nuo tada, kai save prisimena ir kas besikeistų, ką bedarytų – jai tokie piešiniai egzistuoja įvairiais pavidalais, ar tai bus konkrečių žmonių atvaizdai, ar tai  vaizduotės personažai, o gal būsimų kompozicijų herojai…“.

E.N.Zavadskienė gimė 1943 m., Odesoje (Ukrainoje). 1962 m. baigė Odesos teatrinį dailės technikumą, grimo dailininkės specialybę. Nuo 1970 metų aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. E.N.Zavadskienės darbų įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus, Valstybinis Vilniaus gaono žydų muziejus. Dailininkės darbų yra Kaliningrado meno galerijoje (Rusija) ir Tokijo Tama Art University Museum (Japonija), privačiose kolekcijose Lietuvoje, Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Belgijoje, JAE, Lenkijoje, Izraelyje.

Paroda veiks iki rugsėjo 29 d.