Parodą „Lietuvos dailė 2012“ lydinčių renginių programa ŠMC

Šiuolaikinio meno centre Vilniuje tęsiasi parodą „Lietuvos dailė 2012“ lydinčių renginių programa.

Liepos 10 d., antradienį, 18 val. Pietinėje salėje  
Filmų „Tradicija“ (7 min.), „10“ (21 min.), „Šventvietė“ (18 min.) seansai

„Ttradicija“
Performanso dokumentacijos seanso metu dalyvauja autorius Arnas Anskaitis
Studentų choras, suburtas iš įvairių Vilniaus dailės akademijoje dėstomų disciplinų – architektūros, dailėtyros, dizaino, fototografijos-videomeno, grafikos, keramikos, vitražo, kostiumo dizaino, skulptūros, tapybos, tekstilės ir kitų specialybių – studentų ir absolventų, buvo pakviestas įsitraukti į kūrinio įgyvendinimą. Parodos atidarymo metu choristų paprašyta atsistoti pažymėtoje vietoje ir pagal „ilgiausių metų“ melodiją išdainuoti žodžius dailioji dailė. Šiuo veiksmu norėta atkreipti dėmesį į žodį dailė, jo skambesį ir reikšmę akademijai.

„10”
Videoperformanso seanso metu dalyvauja autorė Jurgita Žvinklytė
Videoperformanso autorė išsikelia užduotį savo kūnu sujungti erdvėje nematomas linijas: Jurgita Žvinklytė improvizuoja naudodama savo kūną kaip nekintantį matą. Veiksmas vyko 2011 m. birželio 1-10 d. Kalnų parko estradoje, Vilniuje.

„Šventvietė“
Filmo seanso metu dalyvauja autorius Žilvinas Danys
Dokumentinis filmas pasakoja apie autoriaus veiklą, susijusią su Šiaurės Rytų Lietuvoje esančia protėvių žeme, kurioje įsikūręs Kirkiliškių kaimas. Nuo 2007 m. iki 2009 m. kiekvieną vasarą šiame kaime buvo rengiamos dvi savaites trunkančios „Menų sintezės“ stovyklos, jose naujai įprasmintas vienkiemis virto kūrybos ir bendravimo platforma. Autoriaus pastarųjų metų veikla susijusi su šios vietos įprasminimu, remiantis senovės baltų kultūros supratimo tyrinėjimu. Šiame filme atsiskleidžia su Kirkiliškių šventvietės įsteigimu susiję pagrindiniai veiklos etapai, į vieną visumą sulydantys intuiciją, vaizduotę ir socialinę realybę: konsultuojantis su bioenergetikais, etnologais, nemokslinių žinių pagrindu sudaromas šventvietės planas, Kirkiliškių kaime įsteigiama šventvietė, įkuriama Jorės šventės kūrybinė stovykla, žmonės kviečiami dalyvauti šventvietės ritualuose.

Liepos 11 d., trečiadienį. 14 val. Didžiojoje salėje
Susitikimai parodoje „Kolekcininkas“.

Liepos 11 d., trečiadienį, 16 val. ŠMC skaitykloje
Edgaro Gerasimovičiaus paskaita iš paskaitų proceso „Crocodile is strolling through the shows“


Edgaras Gerasimovičius studijuoja dailėtyrą Vilniaus dailės akademijoje, šiuo metu domisi kino ir vaizduojamojo meno santykiu bei kuria trumpus filmus-interpretacijas dokumentikos ir istoriografijos temomis.

Liepos 11 d., trečiadienį, 18 val. ŠMC skaitykloje
„Mediacijos. Meniniai veiksmai skaitykloje“: Laura Garbštienė ir Rita Susnienė.

Menininkės Lauros Garbštienės pokalbis su architekte, gamtinio daržo aksesuarų ir prietaisų išradėja Rita Susniene apie kūrybines praktikas darže ir vieną mėgstamiausių menininkų Įvaną Mičiuriną.

Liepos 11 d., trečiadienį, 19 val. Pietinėje salėje  
Filmų „Arti“ (4 min.), „Nepavadintas“ (3 min.), „O kas?“ (9 min.) seansai

„Arti“, autorius Arnas Anskaitis
Garsas – tai vibracija, atsirandanti nuo kūnų trinties. Videofilme kameros akis veikia kaip liečiantis kūnas – slinkdama per paviršius fiksuoja ir vaizdą, ir garsą. Skopinis kameros žvilgsnis, paprastai veikiantis per atstumą, čia siejamas su taktilumu, lytėjimu.

„Nepavadintas“
Filmo seanso metu dalyvauja autorius Vytautas Kazimieras Juozėnas
Tai desperatiškas bandymas pasipriešinti nuolat besisukančiai juostai. Vaizduojamas tiesioginis aktoriaus kontaktas su kino juosta. Susidūrimas su kino juosta, pasirodo, yra nelengvas. Ji nuolatos bėga į priekį, nusinešdama prisilietimų ženklus į praeitį. Kino juosta triumfuoja ir palieka vargšą veikėją ieškoti kitų būdų vaizdui ištrinti.

„O kas?“
Filmo seanso metu dalyvauja autorė Saulė Norkutė
Keturioms merginoms keliaujant automobiliu ima dėtis keisti dalykai – netikėtai prabudusi gamta įvairiais būdais siekia jas pasiglemžti. Merginos priešinasi, tačiau ilgainiui suvokia, jog vienintelė išeitis – pasiduoti jai ir tęsti kelionę kitaip. Šis trumpametražis poetinis filmas su animacijos intarpais yra laisva audiovizualinės poezijos grupės „Avaspo“ ir Gabrielės Labanauskaitės kūrinio „O kas?“ interpretacija.

Liepos 12 d., ketvirtadienį, 18 val. Pietinėje salėje  
Filmo „Diskoteka“ (40 min.) seansas

„Diskoteka“
Filmo seanso metu dalyvauja režisierius Rudolfas Levulis
„(..) eksperimentinis filmas „дискотека“ skatina daugialypius jausmus: ir nostalgiją, ir liūdesį, ir susirūpinimą, ir nerimą, ir smalsumą. „дискотека“ sudaryta iš daugybės segmentų, pasakojančių asmens ar vienos žmonių grupės istorijas vaizdu, judesiu ir, žinoma, Alinos Orlovos muzika. Tai savotiškos judesio, garso, žvilgsnio, žmogiškos sąsajos, emocijos biografijos. Jose ir vaikai, kurių veidų ir judesių dar nesužeidė ateitis, ir hipsteriai, savo įmantriu šokiu išreiškiantys abejingumą tiems, kurie jiems nepriklauso, ir kaliniai, kurių tatuiruoti kūnai kalba ne tik apie sudužusias svajones, bet ir apie šių svajonių nuspėjamumą, ir tie, kuriems per trisdešimt, susirinkę į šokių vakarą Kirtimuose, ir senelių namų gyventojai, kurių gyvenimai atrodo jau įvykę, ir transvestitas, valiūkiškai besidažantis narkotikų ir alkoholio paženklintą veidą. Šių asmenų judesiai ir žvilgsniai tarsi klausia mūsų: Ką reiškia turėti gyvenimą? Kas yra „geras gyvenimas“? Šie klausimai neatsitiktiniai, nes daugumos filmo „дискотека“ veikėjų gyvenimai – arba dar neprasidėję, arba sustoję neribotam laikui, arba jau pasibaigę, arba visiškai neatitinka to, kas Lietuvoje suvokiama kaip „geras gyvenimas“. Jie paprasčiausiai „neturi gyvenimo“. Dažnai jie ir jų gyvenimai laikomi netikrais, neteisingais, neegzistuojančiais arba egzistuojančiais socialinės tikrovės paribiuose.
Man patinka „дискотека“, kurios dalyvis ir aš esu. Ji leidžia man ne tik sušokti tai, ką aš noriu laikyti geru gyvenimu, bet ir patirti daugybę daugiaprasmių ir dviprasmių emocijų. Kartu žiūrėdamas į šį filmą mėginu įvertinti, kaip gyvenau ir gyvenu bei kaip galėčiau įsivaizduoti gyvenimą, kuris atrodo gerokai prasmingesnis už tuos, kuriuos gyvena tūkstančiai žmonių ir kurie juos kasdien negailestingai ir beatodairiškai nugali.“, teigia 
Artūras Tereškinas.

Liepos 13 d., penktadienį, 18 val. Pietinėje salėje  
Filmo „Vakaras su daktaru Šepardu“ (40 min.) seansas

„Vakaras su daktaru Šepardu“
Filmo premjeroje dalyvauja režisierė Gerda Paliušytė
Vilniaus paveikslų galerijos edukacinių programų vadovė Gerda Paliušytė šių metų birželio 22 d., kartu su menininkais Gediminu G. Akstinu, Liudviku Bukliu, Chrisu Fitzpatricku, Laura Kaminskaite ir Elena Narbutaite organizuojamoje ekskursijoje, supažindina lankytojus su nuolatine galerijos ekspozicija ir kartu įtraukia juos į vieną iš kasdienių detektyvinių mįslių. Per vieną vakaro pasivaikščiojimą atsirado naujas paveikslas, o dokumentuojamas renginys tapo filmu.

Kiekvieną ŠMC darbo dieną 13 val., 15 val. ir 18 arba 19 val. vyksta ir kiti kino bei videofilmų programos „Vieta, laikas ir prisiminimai“ seansai. Detalų seansų tvarkaraštį rasite internete www.cac.lt

Iliustracija: Rudolfas Levulis, „дискотека“.